Jaunimas nori darbo: ar tikrai?

 (140)
Po paskutinio straipsnio sulaukiau kritikos. Bet tuo pačiu supratau, kad kai kurie dalykai ir faktai neleidžia žmonėms mąstyti blaiviai. Skalūninės dujos ir Venckienės tema darosi jau labai nusibodusios. Taigi, pakalbėkim kita tema - jaunimo godos dėl darbo.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Įdomi tema, kai paskaitai jaunimo kalbas kokiame laikraštyje ar interneto portale. Aišku, visi pasakoja, kaip jie nori dirbti ir kaip niekas jų niekur nenori priimti. Ir štai galiu papasakoti kokie būna tie „norai“, nes teko dirbti ir statybose, ir fabrike.

Prieš penkerius metus dirbau statybose ir vasarą sulaukėme įvairių sezoninio darbo ieškančių jaunuolių. Na, taip jau susiklostė, kad statybose dirba daugiausia vaikinai. Taigi, visus ten atginė noras užsidirbti pinigų. Tikrai sveikintinas dalykas. Bet jei jau ateini į tokį darbą, reikia ir nusiteikti, kad teks dirbti.

Ir štai prasideda darbai, tenka panešioti ir betono kibirus, ir cemento maišus, ir su karučiu pasivažinėti. Ir tada pradeda matytis, koks šis noras yra realus. Prasideda įvairiausi skundai, kad darbai per sunkūs ir panašiai. Labai retai galima pasėdėti, o darbas yra intensyvus. Žinoma, sunku, kai visas tavo gyvenimas yra tik kompiuteris, cigaretės, alkoholis ir visokiausi bereikalingi vakarėliai. O tai jėgos ir kantrybės tikrai neprideda...

Štai dabar aš dirbu viename fabrike, kuriame gaminamas kačių maistas. Darbas taip pat yra fiziškai nelengvas, grafikas pamaininis. Bet yra pliusų: į darbą ir iš jo veža transportas, maistas valgykloje pigus, yra poilsio zonos, televizija, internetas. Alga - iki 1200 litų.

Vasaros metu čia irgi ateina užsidirbti norintis jaunimas. Štai čia jau laukiami ir vaikinai, ir merginos. Kaip visada visi būna labai labai nusiteikę dirbti, bet kaip ir kiekviename darbe vien noro neužtenka ir už gražias akis niekas pinigų neduoda. Dar vienas „minusas“ - kad reikia dirbti savaitgaliais. O tada jau prasideda problemos. Nes čia „chebra“ geria, po „snarglines“ trinasi, o tau reikia dirbti (...).

Darbas yra darbas ir štai visi tie jaunuoliai, norėdami užsidirbti, turi rodyti tam norą. Keisti man atrodo tokie dalykai kaip neatėjimas į darbą dėl gimtadienio ar kokios jūros šventės. Na, jei mes visi pradėsime švęsti visokias vietines pelkės šventės, tai kas bus? Yra tekę matyti ne vieną atvejį, kai jau po pirmų dienų visas „noras“ pasibaigia. Bet turbūt labiausiai nervina, kai visi tie jaunuoliai nerodo visiškai jokio noro kažką išmokti ir dirbti taip, kaip priklauso (...). O jei jau toks jaunimas iškenčia ten mėnesį, labai dažnai stebisi, kodėl gavo mažesnę algą. Na, jei tau rūpi pelkės šventė ir gėrimai, tai kokios algos tu tikiesi?

Jaunuoliai, darbo yra pakankamai, bet reikia truputį nuleisti nosį ir norėti dirbti. Patikėkite, už gražias akis ir nulakuotus nagus jums niekas tūkstančių nemokės.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ko nori urėdai? (32)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (426)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (470)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.

Susitikinėjau su „barakuda“ – ji mane išmokė svarbaus dalyko (215)

„Jei reiktų pasakyti, kad barakuda visada blogai, pasakyčiau, kad ne“, – ne vieną stebinančią mintį DELFI diskusijų skiltyje išsakė komentatorius „Konfucijus“. Perskaitęs atvirą vaikino istoriją „Trūko kantrybė – pažinčių svetainėje sutikau „barakudą“, jis išdrįso viešai pasidalyti savo mintimis apie sutiktas moteris, kurioms labiausiai rūpėjo jo pinigai. Dalijamės jo diskusijų skiltyje paskelbtu pasakojimu ir kviečiame atsiųsti savąjį el.p. pilieciai@delfi.lt.

Studento pagalbos šauksmas: bendrabutis – prastas, o administracija mumis naudojasi (62)

DELFI sulaukė pasipiktinusio, Lietuvos sporto universiteto studentu prisistačiusio žmogaus skundo, kuriame jis sukritikavo sprendimą priverstinai apklausti šio universiteto studentus. Pasak skundo autoriaus, prisijungiant prie informacinės sistemos, buvo privaloma atsakyti į apklausą apie universiteto autonomiją. Be to, skaitytoją stebina ir minėto universiteto bendrabučio sąlygos. „Labai liūdna, kad aukštosios mokyklos administracija, besigirdama moksliniais pasiekimais, pamiršta paprastas studentų gyvenimo sąlygas“, – rašė skundo autorius. Jo laišką ir universiteto komentarą galite rasti žemiau.