Jaunimas nori darbo: ar tikrai?

 (140)
Po paskutinio straipsnio sulaukiau kritikos. Bet tuo pačiu supratau, kad kai kurie dalykai ir faktai neleidžia žmonėms mąstyti blaiviai. Skalūninės dujos ir Venckienės tema darosi jau labai nusibodusios. Taigi, pakalbėkim kita tema - jaunimo godos dėl darbo.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Įdomi tema, kai paskaitai jaunimo kalbas kokiame laikraštyje ar interneto portale. Aišku, visi pasakoja, kaip jie nori dirbti ir kaip niekas jų niekur nenori priimti. Ir štai galiu papasakoti kokie būna tie „norai“, nes teko dirbti ir statybose, ir fabrike.

Prieš penkerius metus dirbau statybose ir vasarą sulaukėme įvairių sezoninio darbo ieškančių jaunuolių. Na, taip jau susiklostė, kad statybose dirba daugiausia vaikinai. Taigi, visus ten atginė noras užsidirbti pinigų. Tikrai sveikintinas dalykas. Bet jei jau ateini į tokį darbą, reikia ir nusiteikti, kad teks dirbti.

Ir štai prasideda darbai, tenka panešioti ir betono kibirus, ir cemento maišus, ir su karučiu pasivažinėti. Ir tada pradeda matytis, koks šis noras yra realus. Prasideda įvairiausi skundai, kad darbai per sunkūs ir panašiai. Labai retai galima pasėdėti, o darbas yra intensyvus. Žinoma, sunku, kai visas tavo gyvenimas yra tik kompiuteris, cigaretės, alkoholis ir visokiausi bereikalingi vakarėliai. O tai jėgos ir kantrybės tikrai neprideda...

Štai dabar aš dirbu viename fabrike, kuriame gaminamas kačių maistas. Darbas taip pat yra fiziškai nelengvas, grafikas pamaininis. Bet yra pliusų: į darbą ir iš jo veža transportas, maistas valgykloje pigus, yra poilsio zonos, televizija, internetas. Alga - iki 1200 litų.

Vasaros metu čia irgi ateina užsidirbti norintis jaunimas. Štai čia jau laukiami ir vaikinai, ir merginos. Kaip visada visi būna labai labai nusiteikę dirbti, bet kaip ir kiekviename darbe vien noro neužtenka ir už gražias akis niekas pinigų neduoda. Dar vienas „minusas“ - kad reikia dirbti savaitgaliais. O tada jau prasideda problemos. Nes čia „chebra“ geria, po „snarglines“ trinasi, o tau reikia dirbti (...).

Darbas yra darbas ir štai visi tie jaunuoliai, norėdami užsidirbti, turi rodyti tam norą. Keisti man atrodo tokie dalykai kaip neatėjimas į darbą dėl gimtadienio ar kokios jūros šventės. Na, jei mes visi pradėsime švęsti visokias vietines pelkės šventės, tai kas bus? Yra tekę matyti ne vieną atvejį, kai jau po pirmų dienų visas „noras“ pasibaigia. Bet turbūt labiausiai nervina, kai visi tie jaunuoliai nerodo visiškai jokio noro kažką išmokti ir dirbti taip, kaip priklauso (...). O jei jau toks jaunimas iškenčia ten mėnesį, labai dažnai stebisi, kodėl gavo mažesnę algą. Na, jei tau rūpi pelkės šventė ir gėrimai, tai kokios algos tu tikiesi?

Jaunuoliai, darbo yra pakankamai, bet reikia truputį nuleisti nosį ir norėti dirbti. Patikėkite, už gražias akis ir nulakuotus nagus jums niekas tūkstančių nemokės.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Kritikuojate jus gydžiusius medikus? Pagalvokite apie pasekmes (20)

Žodžio galybė – neišmatuojama ir nepervertinama. Jis gali iškelti į padanges, o gali... ir užmušti. Naujiena šiais laikais dažniausia telpa į kelias taupias eilutes. Tačiau vis tiek guodžiamės, kad tenka kapanotis neišbrendamame iš informacijos srauto, kuriame kai kada pasimeta tai, kas svarbiausia...

Graudi prognozė, kaip Lietuva atrodys po 2 metų (15)

Atsikeliu 2019 metų liepos 17 d. rytą ir, iš anksto paruošęs pusryčius, išleidžiu vaikus į mokyklą. Liko tik dvi savaitės iki mokslo metų pabaigos, tad berniukai su džiugesiu skuba į paskutines etnologijos pamokas.

Dirbu Palangoje – man gėda pasakyti savo atlyginimą (138)

Gyvenimas susiklostė taip, kad po studijų gavau darbą sanatorijoje Palangoje. Svajonė išsipildė, nes dirbu tai, ko visada norėjau, padedu žmonėms reabilituotis po sunkių ligų. Tik labai liūdna, kad mano darbas yra labai menkai apmokamas.

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (76)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.

Namų darbams skirtas matematikos uždavinys supykdė tėvą: klausimas, ar aš sugebėčiau išspręsti (404)

Pastaruoju metu vis rašoma apie suprastėjusius vaikų pasiekimus. Bet man pačiam kyla klausimas, ar aš sugebėčiau išspręsti sūnui paskirtą uždavinį, neatspėjęs, ko nori uždavinio autorius.