Jauna moteris pasiskundė klebono elgesiuklebonas kaltę neigia

 (118)
Esu jauna mama, auginu 6 mėn sūnų. Kadangi sunkiai gyvenu, dažnai einu į Kauno Panerių bažnyčios (Kauno Šv. Juozapo bažnyčia – DELFI) „Caritą“.
© DELFI / Tomas Vinickas

Šiandien neturėjau, kur palikti vaiko, todėl su vaiku kartu nuėjome į „Caritą“. Lauke vežimo palikti nenorėjau, kadangi gali pavogti, o aš pinigų kitam neturiu. Todėl vežimėlį įvežiau į vidų ir palikau, o pati su vaiku nuėjau į „Caritą“, kuris yra rūsyje. Bet man tik įėjus į „Caritą“, įeina bažnyčios klebonas ir pradeda pakeltu balsu šaukti, kad vežimas jam užstato praėjimą, nors klebonui praeiti vietos tikrai yra.

Bet jis nepatenkintas, kad aš to vežimo nepalikau lauke. Aš jam pasakiau, kad visokių žmonių mačiau, bet tokį kaip jis - pirmą kartą. Sakau, jei man pavogs vežimą, ar man nupirksit naują? Apsisukau ir išėjau iš bažnyčios. Norėjau paklausti, ar kunigas, o dar klebonas, gali šitaip elgtis su žmonėmis? Juk jis - Dievo tarnas, turėtų paguosti, užjausti ir padėti. Kaip toks klebonas gali bendrauti su žmonėmis, jei jis motiną su vaiku išvarė iš bažnyčios, nes jam mažai vietos ir trukdo vaiko vežimas?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI susisiekus su Kauno Šv. Juozapo parapijos klebonu Jonu Bujoku, jis susiklosčiusią nemalonią situaciją nupasakojo kiek kitaip. Pasak J. Bujoko, jis iš tiesų paprašęs moters vežimėlį palikti lauke, nes šis trukdė praeiti, tačiau pasisiūlė šį pasaugoti. „Sakau, aš pasaugosiu, tegu lauke būna, nes nėra vietos kur pastatyti, - kalbėjo klebonas. - Ji įsižeidusi aprėkė mus ir išbėgo“.

Publikavus tekstą, į DELFI redakciją paskambino skundą pateikusi moteris. Ji panoro papildyti pasakojimą savo komentaru. Pasak skaitytojos, kunigas iš tiesų pasisiūlė pasaugoti vežimėlį, tačiau tai padarė tik sugėdintas jos.

„Kunigas sakė, kad jį aprėkiau – tai melas, niekad nerėkiu, net namuose. Jis sako, kad pasiūlė pasaugoti vežimėlį. Taip, aš sutinku, jis man pasiūlė, tačiau žinote dėl ko? Todėl, kad aš, kai jis pradėjo ant manęs šaukti, kam palikau vežimėlį, pasakė palikti lauke, sakau – „jeigu man pavogs, klebone, nupirksite vežimėlį? Kaip jums ne gėda šitaip šnekėti?“. Aš jį kaip ir sugėdinau, pasakiau, kad niekad gyvenime tokių žmonių nebuvau sutikusi. Kai aš jam taip pasakiau, jis matė, kad aš vos neverkiu (...), tada nuleido balso toną ir sako - „tai palikit vežimėlį lauke, aš pasaugosiu“, - teigė skaitytoja.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (36)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu „auksinį“ patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (63)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (79)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...