Jauna moteris pasiskundė klebono elgesiuklebonas kaltę neigia

 (118)
Esu jauna mama, auginu 6 mėn sūnų. Kadangi sunkiai gyvenu, dažnai einu į Kauno Panerių bažnyčios (Kauno Šv. Juozapo bažnyčia – DELFI) „Caritą“.
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Šiandien neturėjau, kur palikti vaiko, todėl su vaiku kartu nuėjome į „Caritą“. Lauke vežimo palikti nenorėjau, kadangi gali pavogti, o aš pinigų kitam neturiu. Todėl vežimėlį įvežiau į vidų ir palikau, o pati su vaiku nuėjau į „Caritą“, kuris yra rūsyje. Bet man tik įėjus į „Caritą“, įeina bažnyčios klebonas ir pradeda pakeltu balsu šaukti, kad vežimas jam užstato praėjimą, nors klebonui praeiti vietos tikrai yra.

Bet jis nepatenkintas, kad aš to vežimo nepalikau lauke. Aš jam pasakiau, kad visokių žmonių mačiau, bet tokį kaip jis - pirmą kartą. Sakau, jei man pavogs vežimą, ar man nupirksit naują? Apsisukau ir išėjau iš bažnyčios. Norėjau paklausti, ar kunigas, o dar klebonas, gali šitaip elgtis su žmonėmis? Juk jis - Dievo tarnas, turėtų paguosti, užjausti ir padėti. Kaip toks klebonas gali bendrauti su žmonėmis, jei jis motiną su vaiku išvarė iš bažnyčios, nes jam mažai vietos ir trukdo vaiko vežimas?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI susisiekus su Kauno Šv. Juozapo parapijos klebonu Jonu Bujoku, jis susiklosčiusią nemalonią situaciją nupasakojo kiek kitaip. Pasak J. Bujoko, jis iš tiesų paprašęs moters vežimėlį palikti lauke, nes šis trukdė praeiti, tačiau pasisiūlė šį pasaugoti. „Sakau, aš pasaugosiu, tegu lauke būna, nes nėra vietos kur pastatyti, - kalbėjo klebonas. - Ji įsižeidusi aprėkė mus ir išbėgo“.

Publikavus tekstą, į DELFI redakciją paskambino skundą pateikusi moteris. Ji panoro papildyti pasakojimą savo komentaru. Pasak skaitytojos, kunigas iš tiesų pasisiūlė pasaugoti vežimėlį, tačiau tai padarė tik sugėdintas jos.

„Kunigas sakė, kad jį aprėkiau – tai melas, niekad nerėkiu, net namuose. Jis sako, kad pasiūlė pasaugoti vežimėlį. Taip, aš sutinku, jis man pasiūlė, tačiau žinote dėl ko? Todėl, kad aš, kai jis pradėjo ant manęs šaukti, kam palikau vežimėlį, pasakė palikti lauke, sakau – „jeigu man pavogs, klebone, nupirksite vežimėlį? Kaip jums ne gėda šitaip šnekėti?“. Aš jį kaip ir sugėdinau, pasakiau, kad niekad gyvenime tokių žmonių nebuvau sutikusi. Kai aš jam taip pasakiau, jis matė, kad aš vos neverkiu (...), tada nuleido balso toną ir sako - „tai palikit vežimėlį lauke, aš pasaugosiu“, - teigė skaitytoja.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaitytojo nuomonė. Laisvės premija turėjo būti įteikta kitiems (57)

Štai ir sulaukėme 26-ujų Sausio 13-osios metinių, o su metinėmis iš paskos – ir klausimas, kam duoti arba kam neduoti Laisvės premiją. Na, pagaliau seimūnai nusprendė, kam šiais metais paskirti premiją – nepriklausomybės akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui.

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (179)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Emigranto prisipažinimas: atsipeikėkit! (467)

DELFI pasirodęs straipsnis apie lietuvį, kuris po penkerių metų nusprendė su šeima iš Norvegijos grįžti gyventi į Lietuvą, diskusijų skiltyje sukėlė gyvenančių gimtinėje ir užsienyje skaitytojų diskusiją, ar teisingai pasielgė istorijos herojus. Nors dauguma ir nepalaikė tokio tautiečio žingsnio, tačiau sutiko, kad ne visada materialinė nauda atstoja Tėvynės ilgesį. Kiti pasidalino ir asmenine patirtimi, tad pateikiame įdomiausias nuomones. Taip pat galite pasidalinti savo patirtimi rašydami adresu el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano sprendimas“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (250)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.