J. Užurka. Taisykime istorinę klaidą - atstatykime savo protėvių ir savo garbę

 (49)
Kaip gi kuriama istorija, kaip įtaigiai modeliuojami tūkstantmetiniai įvykiai, kaip keliama tautų praeitis? Galima atsakyti įprastai - archeologiniai radiniai, istoriniai šaltiniai, tautosaka, papročiai ir yra istorijos atkūrimo pamatas. Iš tiesų tautų, valstybių istorijos, priklauso nuo laikmečio politikos, „autoritetų“ užgaidų, vis rašomos ir perrašomos, vis taisomos, kuriamos įvairiausios versijos.
© Dalios Grikšaitės-Liatukienės nuotr.

Mes net ir nepagalvojame, kas ir kada rašė tuos raštus, kurie įkalti į mūsų galvas. Nedrįstame suabejoti šitais teiginiais. Negi galime žinoti, kad tautų istorijos perrašomos politinei valdžiai pasikeitus pagal valdžių užgaidas. Iki šių dienų, nepalikdama nė mažiausio kompromiso kitokiai nuomonei, istorinei tiesai, rytų politistorikai įžūliai perša [sovietmečiu ir mūsų istorikams sutinkant] pasauliui falsifikuotą teoriją apie mūsų valdovus, žeminančiai tituluoja juos tik „kunigaikščiais“.

Darytina pagrįsta išvada, kad oficialioji politistorija, iš tiesų nėra mokslas, o tik politinis konjunktūrinis pataikavimas laikmečiui, sumanus manipuliavimas turimais faktais, jų makiaveliškas klastojimas dažniausiai atmetant sveiką logiką ir analizės metodus.

Jeigu būtų kitaip, tada nebūtų lyg šiol kalamos į mūsų galvas kryžiuočių, lenkų vyskupų raštininkų Dlugošų kronikos, slavų nestorų ir kitų letopiscų sukurtos apie mus klastotės. Seniai ir mūsų istorinius valdovus tituluotume tais titulais, kuriais jie patys titulavosi, tais, kuriais juos ir civilizuoto pasaulio valdovai titulavo. Deja, kol kas užsispyrusiai, nepelnytai pažemindami, mūsų valdovus tituluojame „kunigaikščiais“. Šioje vietoje stabtelėsiu ir panagrinėsiu kiek giliau.

Kiekvienam turėtų būti aišku, kad kunigaikštis europiečio supratimu yra pavaldus vasalas, neprilygstantis karaliui - nesavarankiškas valdovas. Manau, tai reiškia, kad mes savo valdovus (ne tik Traidenį, Vytenį, Gediminą, Algirdą, Kęstutį) tituluodami kunigaikščiais (duke), o ne valdovais arba karaliais (rex) pasaulio akyse pažeminame ne tik juos, bet ir save kaip tautą, valstybę, pripažįstame savo nevisavertiškumą, nesavarankiškumą, priklausymą ir amžiną pavaldumą kam nors (kaimynams), neleistinai žeminančiai, klaidingai traktuojama mūsų garbingai galinga praeitis, mūsų istorija.

Dokumentai gi tvirtina ką kita: Gediminas raštuose prisistatydavo kaip lietuvių ir daugelio rusų žemių karalius; Algirdas prisistatydavo aukščiausiuoju valdovu; Jogaila (dar iki karūnavimo Lenkijos karaliumi) pristatydavo kaip karalius. O ir visi Lietuvos valdovai nuo Mindaugo iki Vytauto istoriniuose rašytiniuose Europos šaltiniuose tituluojami REX arba KONING, t. y karaliais. Kaip antai Livonijos kronikose Algirdas (kaip kad ir Kęstutis) tituluojami Lietuvos karaliais.

Pagaliau mūsų istorija yra labai unikali. Mes buvome ne tik savarankiška valstybė bet mes, baltai, mūsų gilios praeities protėviai buvome (esame) ir savarankiškai unikali civilizacija. Vertėtų priminti, kad gilioje senovėje mūsų valdovai titulavosi kunigo titulais (nieko bendro neturi šis valdovo titulas su vėlyvųjų laikų krikščioniškuoju vertimu iš lenkų „ksiądz“). O ir žodis „karalius“ mūsų seniesiems valdovams netiko, nes šis žodis kilęs daug vėliau iš Karolio Didžiojo vardo. Titulas - valdovas - yra senas mūsų savarankiškos tautos, galingos civilizacijos valdovo titulas, niekaip neatitinkantis menkinančiam slavų kilmės titului „kunigaikštis“.

Mano galva, drąsiai galime daryti išvadą ir pagrįstai teigti, kad mūsų valstybė tūkstantmečiais, kaip kad ir mūsų valdovai, nepriklausė nei Rytų, nei Vakarų pasauliui, nuo istorinių ištakų buvo ir yra savarankiška savose žemėse, kalbanti sava kalba klestinti civilizacija. Beje, mūsų istorikai-vertėjai, manau, sąmonigai vertė ir verčia originalių dokumentų rašytų mūsų valdovams bei kronikų raštus: vietoj karalius verčia kunigaikštis, o vietoj karalystės atsiranda kunigaikštystė.

Mes, šiandien vis pagrįsčiau suvokdami per kelis paskutinius šimtmečius mums primestą ir įdiegtą tokią istorinę klastotę, privalome ištaisyti mus žeminančiai primestą istorinę klaidą. Džiugu, kad ir šį kartą, kaip ir dera, pirmieji mūsų valstybės prestižo atstatymu susirūpino kariai, į talką pasikviesdami mūsų istorijos puoselėtojus, tyrinėtojus. Tikiu, kad ir meno kūrėjai suskubs darniau populiarinti mūsų garbingą praeitį.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (90)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.

Įvertino muzikos festivalį Lenkijoje: įėjimas nemokamas, bet vargiai kartočiau (49)

Po skandalingai pasibaigusio „Granatos Live“ festivalio, daugelis skaitytojų pradėjo žiūrėti skeptiškai į masinius renginius. Taip jau sutapo, kad prieš savaitę pats buvau nuvažiavęs į vieną didžiausių pasaulio festivalių – „Woodstock“ Lenkijoje, kuris turėjo priminti legendinį koncertą tokiu pačiu pavadinimu JAV. Skaitykite toliau ir sužinosite, ar verta ten važiuoti.

Leidimas vedžioti augintinius paplūdimiuose papiktino: jei šuo su skafandru, tuomet pritariu (159)

DELFI paskelbta informacija, kad Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino naują tvarką, kai leidžiama eiti į paplūdimį su augintiniais, sukiršino DELFI skaitytojus. Gyvūnų mylėtojams džiūgaujant, skeptikai, deja, išsakė priešingą nuomonę.

Nusifotografavo prie Sosnovskio barščio – augalo dydis stebina (23)

DELFI skaitytojas Ričardas Suslavičius užfiksavo rekordinio dydžio Sosnovskio barštį ir pasidalino nuotrauka su redakcija.