Mes net ir nepagalvojame, kas ir kada rašė tuos raštus, kurie įkalti į mūsų galvas. Nedrįstame suabejoti šitais teiginiais. Negi galime žinoti, kad tautų istorijos perrašomos politinei valdžiai pasikeitus pagal valdžių užgaidas. Iki šių dienų, nepalikdama nė mažiausio kompromiso kitokiai nuomonei, istorinei tiesai, rytų politistorikai įžūliai perša [sovietmečiu ir mūsų istorikams sutinkant] pasauliui falsifikuotą teoriją apie mūsų valdovus, žeminančiai tituluoja juos tik „kunigaikščiais“.
Darytina pagrįsta išvada, kad oficialioji politistorija, iš tiesų nėra mokslas, o tik politinis konjunktūrinis pataikavimas laikmečiui, sumanus manipuliavimas turimais faktais, jų makiaveliškas klastojimas dažniausiai atmetant sveiką logiką ir analizės metodus.
Jeigu būtų kitaip, tada nebūtų lyg šiol kalamos į mūsų galvas kryžiuočių, lenkų vyskupų raštininkų Dlugošų kronikos, slavų nestorų ir kitų letopiscų sukurtos apie mus klastotės. Seniai ir mūsų istorinius valdovus tituluotume tais titulais, kuriais jie patys titulavosi, tais, kuriais juos ir civilizuoto pasaulio valdovai titulavo. Deja, kol kas užsispyrusiai, nepelnytai pažemindami, mūsų valdovus tituluojame „kunigaikščiais“. Šioje vietoje stabtelėsiu ir panagrinėsiu kiek giliau.
Kiekvienam turėtų būti aišku, kad kunigaikštis europiečio supratimu yra pavaldus vasalas, neprilygstantis karaliui - nesavarankiškas valdovas. Manau, tai reiškia, kad mes savo valdovus (ne tik Traidenį, Vytenį, Gediminą, Algirdą, Kęstutį) tituluodami kunigaikščiais (duke), o ne valdovais arba karaliais (rex) pasaulio akyse pažeminame ne tik juos, bet ir save kaip tautą, valstybę, pripažįstame savo nevisavertiškumą, nesavarankiškumą, priklausymą ir amžiną pavaldumą kam nors (kaimynams), neleistinai žeminančiai, klaidingai traktuojama mūsų garbingai galinga praeitis, mūsų istorija.
Dokumentai gi tvirtina ką kita: Gediminas raštuose prisistatydavo kaip lietuvių ir daugelio rusų žemių karalius; Algirdas prisistatydavo aukščiausiuoju valdovu; Jogaila (dar iki karūnavimo Lenkijos karaliumi) pristatydavo kaip karalius. O ir visi Lietuvos valdovai nuo Mindaugo iki Vytauto istoriniuose rašytiniuose Europos šaltiniuose tituluojami REX arba KONING, t. y karaliais. Kaip antai Livonijos kronikose Algirdas (kaip kad ir Kęstutis) tituluojami Lietuvos karaliais.
Pagaliau mūsų istorija yra labai unikali. Mes buvome ne tik savarankiška valstybė bet mes, baltai, mūsų gilios praeities protėviai buvome (esame) ir savarankiškai unikali civilizacija. Vertėtų priminti, kad gilioje senovėje mūsų valdovai titulavosi kunigo titulais (nieko bendro neturi šis valdovo titulas su vėlyvųjų laikų krikščioniškuoju vertimu iš lenkų „ksiądz“). O ir žodis „karalius“ mūsų seniesiems valdovams netiko, nes šis žodis kilęs daug vėliau iš Karolio Didžiojo vardo. Titulas - valdovas - yra senas mūsų savarankiškos tautos, galingos civilizacijos valdovo titulas, niekaip neatitinkantis menkinančiam slavų kilmės titului „kunigaikštis“.
Mano galva, drąsiai galime daryti išvadą ir pagrįstai teigti, kad mūsų valstybė tūkstantmečiais, kaip kad ir mūsų valdovai, nepriklausė nei Rytų, nei Vakarų pasauliui, nuo istorinių ištakų buvo ir yra savarankiška savose žemėse, kalbanti sava kalba klestinti civilizacija. Beje, mūsų istorikai-vertėjai, manau, sąmonigai vertė ir verčia originalių dokumentų rašytų mūsų valdovams bei kronikų raštus: vietoj karalius verčia kunigaikštis, o vietoj karalystės atsiranda kunigaikštystė.
Mes, šiandien vis pagrįsčiau suvokdami per kelis paskutinius šimtmečius mums primestą ir įdiegtą tokią istorinę klastotę, privalome ištaisyti mus žeminančiai primestą istorinę klaidą. Džiugu, kad ir šį kartą, kaip ir dera, pirmieji mūsų valstybės prestižo atstatymu susirūpino kariai, į talką pasikviesdami mūsų istorijos puoselėtojus, tyrinėtojus. Tikiu, kad ir meno kūrėjai suskubs darniau populiarinti mūsų garbingą praeitį.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!