Įžūli išdavystė: kol vyras medžiojo, žmona sodo namelyje laiką leido su kitu

 (656)
Gyvendamas santuokoje niekad nesusimąsčiau, kad mano gyvenimas gali keistis. Atrodė, kad esu laimingas rytais keldamasis ir važiuodamas į darbą, kad esu laimingas savaitgaliais dirbdamas sode, kad gera man buvo tvarkantis bendrabučio kambarėlyje ar plaunant grindis bei vakarykščius indus, kurie iš vakaro buvo „susandėliuoti“ plautuvėje.
© Shutterstock nuotr.

Savaitgaliais būnant medžioklėje ir sumedžiojus šerną su džiaugsmu skambindavau savo mylimai žmonai ir girdavausi, koks šaunuolis ir taiklus šaulys aš esu. Tuo metu netgi menkiausios minties nebuvo, kad man praeitą žiemą sėdint bokštelyje „ant palaukimo“, esant 20 laipsnių šalčiui, mano mylima žmonelė voliojosi su internetiniu draugeliu (su barzda ir kasyte ant pradėjusio plikti pakaušio) mano statytame sodo namelyje, mano lovoje. Tai man patvirtino netgi kaimynė, kurią linksmoji porelė ryte pavėžėjo iki Vilniaus.

O kaip skaudu ir apmaudu buvo matyti, kaip dar kartu gyvenant ir greta esant normaliam ir „gyvam“ vyrui, kuris niekad nesiskundė vaizduote, išradingumu, seksualumu, su kuriuo praleisti patys gražiausi gyvenimo metai, buvo nuolat skambinama naujai atsiradusiam draugui ir aš atvirai šmeižiamas ir menkinamas...

Tuo metu mane buvo apėmusi gili depresija ir atrodė, kad gyvenimas neteko prasmės. Buvusi mylimoji su pasitenkinimu man girdint girdavo Audriuką - koks jis meilus, koks tvirtas jo kūnas, rankos ir kokia ji „soti“ nuo jo meilės... Netgi apie artimus meilės santykius garsiai pasakojo, nors aš to ir girdėti nenorėjau. Išdaužė mano kambario durų stiklą ir tyčiojosi, tyčiojosi. Tai buvo košmaras, kažkas nenormalus. Netgi žymaus ir mano mylimo aktoriaus likimo man linkėjo....

Namuose man matant nuolat buvo ruošiami „reprezentaciniai“ patiekalai, kurie vakarais kartu su apkūnia šeimininke iškeliaudavo į jų intymius nepriklausomus plotus. Audriukas namo jos nesiveždavo (kadangi turi suaugusią dukrą), tai nepriklausomi plotai buvo pirtis pas draugą, nuomojami viešbučiai, mano sodas ir pan. Pavasariop, iš sodo buvo išvežamos malkos, iškeliavo iešmai, kadangi draugiukas (taip vadino savo draugą mano žmona) Audriukas buvo žvejys, o rūpestingoji mano žmonelė su „pilna amunicija“ ir sukomplektuota šaltkrepšyje virtuve lydėdavo didijį žveją.

Netgi dabar prisimenu, kaip būnant sode „vargšelė“, būdama nedidelio ūgio, apkūnaus kūno sudėjimo paskui save žeme vilko kupiną beržinių malkų maišą, visapusiškai rūpinosi eilinei „žvejybai“ su Audriuku. Komplektuojami buvo ir miegmaišiai, ir patalynė. Pasiruošimas vyko kaip į didžiuosius mokymus. Juk žmonelė 21 metus kariuomenėje ištarnavo, tai matyt patirtis nepraėjo veltui...

Pasisiūliau padėti, tai buvau pradėtas šantažuoti, kad policiją iškvies, kad priekabiauju ir atims medžioklinius ginklus. Sako, man tas pats, apšmeišiu, kad naudojai smurtą prieš mane, atims leidimą medžioti, o paskui aiškinkis, kiek nori. Ji žinojo kad egzistuoja toks būdas susidoroti su medžiotojais vyrais. Įsimylėjusios ir piktos moters keršas – begalinis. Tokį metodą mano mylimoji prieš mane ir panaudojo, bet tai buvo jau birželio mėnesį. Jei bus įdomu, aprašysiu kitame straipsnyje.

Kai įvyko ši mano gyvenimo tragedija (tikrai nebijau vartoti šio žodžio), susimąsčiau, kodėl taip įvyko. Niekad nebūna kaltas vienas iš sutuoktinių. Kalti abu. Tačiau (mano nuomone) labai daug reikšmės turi ir genai, kadangi žmonos mama irgi buvo pabėgusi... Nuo vyro. Tik tas žmogus žmoną priėmė atgal.

Taip pat reikia daug kalbėti su sutuoktiniu (žinoma, tik jeigu yra dialogas) tokiomis temomis. Visiems paliktiems vyrams ir išduotoms moterims tai labai skausmingi ir vidinį dvasinį pasaulį griaunantys gyvenimo įvykiai ir kiekvienam asmeniškai jie būna skirtingi. Žinau tik tiek, kad šeimyniniame gyvenime išsaugoti ištikimybę, meilę, gražius jausmus tikrai galima, tik to turi norėti abu. Pabandykim dar kartelį... Juk gyvenimas dar nesibaigė.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Šis rašinys skirtas konkursui „Skyrybų drama: mano širdis buvo sudaužyta...“

Papasakokite apie savo skyrybų dramą – gal ši padės lengviau pasijusti tam, kuri dabar slegia panašios problemos? O gal turite receptą, kaip išgydyti sužeistą širdį? Pasidalinkite, kas nutiko jūsų santykiuose, kad meilė staiga dingo iš gyvenimo.

Nuoširdžiausios istorijos autoriui suteiksime prizą: Nicholas Sparks knygą „Saugus prieglobstis“, kurioje papasakota dviejų žmonių meilės istoriją, ir Giselos Leonie Teschenke knygą „Grožio paslaptys: 5 Tibeto pratimai“.

Jūsų laiškų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Skyrybos“ iki lapkričio 18 d.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaitytojo nuomonė. Laisvės premija turėjo būti įteikta kitiems (56)

Štai ir sulaukėme 26-ujų Sausio 13-osios metinių, o su metinėmis iš paskos – ir klausimas, kam duoti arba kam neduoti Laisvės premiją. Na, pagaliau seimūnai nusprendė, kam šiais metais paskirti premiją – nepriklausomybės akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui.

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (179)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Emigranto prisipažinimas: atsipeikėkit! (466)

DELFI pasirodęs straipsnis apie lietuvį, kuris po penkerių metų nusprendė su šeima iš Norvegijos grįžti gyventi į Lietuvą, diskusijų skiltyje sukėlė gyvenančių gimtinėje ir užsienyje skaitytojų diskusiją, ar teisingai pasielgė istorijos herojus. Nors dauguma ir nepalaikė tokio tautiečio žingsnio, tačiau sutiko, kad ne visada materialinė nauda atstoja Tėvynės ilgesį. Kiti pasidalino ir asmenine patirtimi, tad pateikiame įdomiausias nuomones. Taip pat galite pasidalinti savo patirtimi rašydami adresu el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano sprendimas“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (249)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.