Įžūli išdavystė: kol vyras medžiojo, žmona sodo namelyje laiką leido su kitu

 (656)
Gyvendamas santuokoje niekad nesusimąsčiau, kad mano gyvenimas gali keistis. Atrodė, kad esu laimingas rytais keldamasis ir važiuodamas į darbą, kad esu laimingas savaitgaliais dirbdamas sode, kad gera man buvo tvarkantis bendrabučio kambarėlyje ar plaunant grindis bei vakarykščius indus, kurie iš vakaro buvo „susandėliuoti“ plautuvėje.
© Shutterstock nuotr.

Savaitgaliais būnant medžioklėje ir sumedžiojus šerną su džiaugsmu skambindavau savo mylimai žmonai ir girdavausi, koks šaunuolis ir taiklus šaulys aš esu. Tuo metu netgi menkiausios minties nebuvo, kad man praeitą žiemą sėdint bokštelyje „ant palaukimo“, esant 20 laipsnių šalčiui, mano mylima žmonelė voliojosi su internetiniu draugeliu (su barzda ir kasyte ant pradėjusio plikti pakaušio) mano statytame sodo namelyje, mano lovoje. Tai man patvirtino netgi kaimynė, kurią linksmoji porelė ryte pavėžėjo iki Vilniaus.

O kaip skaudu ir apmaudu buvo matyti, kaip dar kartu gyvenant ir greta esant normaliam ir „gyvam“ vyrui, kuris niekad nesiskundė vaizduote, išradingumu, seksualumu, su kuriuo praleisti patys gražiausi gyvenimo metai, buvo nuolat skambinama naujai atsiradusiam draugui ir aš atvirai šmeižiamas ir menkinamas...

Tuo metu mane buvo apėmusi gili depresija ir atrodė, kad gyvenimas neteko prasmės. Buvusi mylimoji su pasitenkinimu man girdint girdavo Audriuką - koks jis meilus, koks tvirtas jo kūnas, rankos ir kokia ji „soti“ nuo jo meilės... Netgi apie artimus meilės santykius garsiai pasakojo, nors aš to ir girdėti nenorėjau. Išdaužė mano kambario durų stiklą ir tyčiojosi, tyčiojosi. Tai buvo košmaras, kažkas nenormalus. Netgi žymaus ir mano mylimo aktoriaus likimo man linkėjo....

Namuose man matant nuolat buvo ruošiami „reprezentaciniai“ patiekalai, kurie vakarais kartu su apkūnia šeimininke iškeliaudavo į jų intymius nepriklausomus plotus. Audriukas namo jos nesiveždavo (kadangi turi suaugusią dukrą), tai nepriklausomi plotai buvo pirtis pas draugą, nuomojami viešbučiai, mano sodas ir pan. Pavasariop, iš sodo buvo išvežamos malkos, iškeliavo iešmai, kadangi draugiukas (taip vadino savo draugą mano žmona) Audriukas buvo žvejys, o rūpestingoji mano žmonelė su „pilna amunicija“ ir sukomplektuota šaltkrepšyje virtuve lydėdavo didijį žveją.

Netgi dabar prisimenu, kaip būnant sode „vargšelė“, būdama nedidelio ūgio, apkūnaus kūno sudėjimo paskui save žeme vilko kupiną beržinių malkų maišą, visapusiškai rūpinosi eilinei „žvejybai“ su Audriuku. Komplektuojami buvo ir miegmaišiai, ir patalynė. Pasiruošimas vyko kaip į didžiuosius mokymus. Juk žmonelė 21 metus kariuomenėje ištarnavo, tai matyt patirtis nepraėjo veltui...

Pasisiūliau padėti, tai buvau pradėtas šantažuoti, kad policiją iškvies, kad priekabiauju ir atims medžioklinius ginklus. Sako, man tas pats, apšmeišiu, kad naudojai smurtą prieš mane, atims leidimą medžioti, o paskui aiškinkis, kiek nori. Ji žinojo kad egzistuoja toks būdas susidoroti su medžiotojais vyrais. Įsimylėjusios ir piktos moters keršas – begalinis. Tokį metodą mano mylimoji prieš mane ir panaudojo, bet tai buvo jau birželio mėnesį. Jei bus įdomu, aprašysiu kitame straipsnyje.

Kai įvyko ši mano gyvenimo tragedija (tikrai nebijau vartoti šio žodžio), susimąsčiau, kodėl taip įvyko. Niekad nebūna kaltas vienas iš sutuoktinių. Kalti abu. Tačiau (mano nuomone) labai daug reikšmės turi ir genai, kadangi žmonos mama irgi buvo pabėgusi... Nuo vyro. Tik tas žmogus žmoną priėmė atgal.

Taip pat reikia daug kalbėti su sutuoktiniu (žinoma, tik jeigu yra dialogas) tokiomis temomis. Visiems paliktiems vyrams ir išduotoms moterims tai labai skausmingi ir vidinį dvasinį pasaulį griaunantys gyvenimo įvykiai ir kiekvienam asmeniškai jie būna skirtingi. Žinau tik tiek, kad šeimyniniame gyvenime išsaugoti ištikimybę, meilę, gražius jausmus tikrai galima, tik to turi norėti abu. Pabandykim dar kartelį... Juk gyvenimas dar nesibaigė.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Šis rašinys skirtas konkursui „Skyrybų drama: mano širdis buvo sudaužyta...“

Papasakokite apie savo skyrybų dramą – gal ši padės lengviau pasijusti tam, kuri dabar slegia panašios problemos? O gal turite receptą, kaip išgydyti sužeistą širdį? Pasidalinkite, kas nutiko jūsų santykiuose, kad meilė staiga dingo iš gyvenimo.

Nuoširdžiausios istorijos autoriui suteiksime prizą: Nicholas Sparks knygą „Saugus prieglobstis“, kurioje papasakota dviejų žmonių meilės istoriją, ir Giselos Leonie Teschenke knygą „Grožio paslaptys: 5 Tibeto pratimai“.

Jūsų laiškų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Skyrybos“ iki lapkričio 18 d.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Kritikuojate jus gydžiusius medikus? Pagalvokite apie pasekmes (7)

Žodžio galybė – neišmatuojama ir nepervertinama. Jis gali iškelti į padanges, o gali... ir užmušti. Naujiena šiais laikais dažniausia telpa į kelias taupias eilutes. Tačiau vis tiek guodžiamės, kad tenka kapanotis neišbrendamame iš informacijos srauto, kuriame kai kada pasimeta tai, kas svarbiausia...

Graudi prognozė, kaip Lietuva atrodys po 2 metų (12)

Atsikeliu 2019 metų liepos 17 d. rytą ir, iš anksto paruošęs pusryčius, išleidžiu vaikus į mokyklą. Liko tik dvi savaitės iki mokslo metų pabaigos, tad berniukai su džiugesiu skuba į paskutines etnologijos pamokas.

Dirbu Palangoje – man gėda pasakyti savo atlyginimą (137)

Gyvenimas susiklostė taip, kad po studijų gavau darbą sanatorijoje Palangoje. Svajonė išsipildė, nes dirbu tai, ko visada norėjau, padedu žmonėms reabilituotis po sunkių ligų. Tik labai liūdna, kad mano darbas yra labai menkai apmokamas.

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (74)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.

Namų darbams skirtas matematikos uždavinys supykdė tėvą: klausimas, ar aš sugebėčiau išspręsti (310)

Pastaruoju metu vis rašoma apie suprastėjusius vaikų pasiekimus. Bet man pačiam kyla klausimas, ar aš sugebėčiau išspręsti sūnui paskirtą uždavinį, neatspėjęs, ko nori uždavinio autorius.