Išvykusi šeima laiminga - išvažiuoti buvo geriausias sprendimas

 (598)
„Emigruoti buvo geriausias sprendimas, kokį tik esame priėmę“, - į vatą nevynioja DELFI skaitytoja Dovilė. Lietuvoje gyvenusi geriau nei statistinis tautietis, ji vis tiek nusprendė su šeima išvykti į Angliją – gimtinėje jai vis kažko trūko.
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Mes su šeima jau antrus metus gyvename Anglijoje. Emigruoti buvo geriausias sprendimas, kokį tik esame priėmę. Kaip bebūtų liūdna, kaskart lyginant gyvenima Lietuvoje ir čia, daugiau pliusų dedu Anglijai.

Nors gyvenome geriau nei statistinis lietuvis, vis kažko trūko, norėjosi daugiau, o ir idėjų turėjome, taigi apsisprendėme. Štai mes čia jau dvejus metus. Dirbdami paprastus darbus ir gaudami minimalų atlyginimą, žmonės gali sau leisti skaniai pavalgyti, gražiai apsirengti ir dar susitaupyti kelionei į Lietuvą ar kitas užsienio šalis.

Niekaip nesuprantu, kaip žmonės Lietuvoje gaudami minimalų atlyginimą išgyvena. Tai tik egzistavimas dėl išlikimo, kitokia mintis net nešauna į galvą. Kyla daugybė klausimų, kaip vaikus išleidžia į mokslus, už ką perka vaistus ir daugybę kitų būtiniausių dalykų... Net šiurpas nukrato pagalvojus - kaip kokiame siaubo filme.

Neaukštinu Anglijos ir jokiu būdu neagituoju dabar viską mesti ir vykti čia. Tik mano moralas būtų toks, kad ši šalis labai daug skiriasi nuo mūsų Lietuvėlės ir kažin, ar kada pastaroji prisivys...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Savo patirtimi galite pasidalinti žemiau:


Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (75)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (242)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.

Vairuotojai, apie kuriuos nutylima: ar nereiktų jiems perlaikyti teisių? (297)

Visi žinome, kad neblaivus žmogus už vairo yra didelis blogis, nes yra sulėtėjusi jo reakcija, manevrai – nekoordinuojami ir t.t. ir t.t. Bet kokia yra pensinio amžiaus žmonių reakcija?

30-metį kankina darbo paieškos: nenoriu būti pasityčiojimo objektu (184)

Atviras laiškas – klausimas Seimui, Vyriausybei, LR prezidentei: dirbti ir gauti atlyginimą už darbą esi netinkamas, o atidirbti už socialinę pašalpą tinki. Kodėl?