Ištęstinių studijų studentui gyvenimas - ne studentiškas

 (19)
Sveiki DELFI skaitytojai, norėjau tiesiog papasakoti apie kelias problemas, su kuriomis susidūriau pradėdamas lankyti ištęstines studijas. Nėra lengva tai suderinti su darbu.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Įstojau į kolegiją, lankau ne nuolatines dienines studijas, o ištęstines, pasirinkau jas dėl to, kad galėčiau suderinti savo darbą su jomis. Bet tada atsirado problemų darbe. Prasidėjus šioms studijoms, man nebuvo suteiktos mokslo atostogos, kurias pagal darbo kodeksą yra privalu suteikti darbuotojui. Teko sugalvoti, ką daryti, taigi pasinaudojau savo neišnaudotų apmokamų atostogų likučiu, kad galėčiau lankyti studijas. Deja, šių atostogų išėjau labai netinkamu laikotarpiu, tad nesuspėjau atlikti kai kurių papildomų darbe duotų užsakymų. Taigi, po šio įvykio buvau paprašytas išeiti iš darbo.

Bet aš labiau linkęs manyti, kad manimi tiesiog norėjo atsikratyti, kadangi šių mano prašymų dėl atostogų būtų buvęs ne vienas, o darbuotojo reikėjo pastovaus. Galvojau, gal kovoti ir laukti, kol mane tiesiog atleis, juk nėra žmogų taip paprasta atleisti. Bet žinojau, kad tokioje darbo vietoje būčiau jautęsis blogai ir galiausiai vis tiek būčiau buvęs atleistas, juk mano kiekvieną klaidą tada akylai stebėtų ir užsipultų dėl įvairiausių smulkmenų. Gan keista, juk ar darbuotojas geras, nustatoma per bandomąjį laikotarpį, o man jis jau seniai buvo praėjęs. Žinoma, jiems tada tikriausiai patiko gautos subsidijos.

Ką gi, po darbo netekties tiesiog nuėjau į darbo biržą, kur buvau užregistruotas kaip bedarbis, bet dėl nepakankamo darbo stažo man vis dar nepriklauso nedarbo socialinio draudimo išmoka. Taigi, vienintelė parama, kurią galėjau gauti, buvo socialinė pašalpa ir dėl jos apsilankiau savo rajono seniūnijoje, bet, deja, pasirodo yra priimtas naujas įstatymas, dėl kurio net ir ištęstinių studijų kurso studentams ši parama nepriklauso. Neva ja buvo labai piktnaudžiaujama. Būdamas studentas iki 24 metų esu priklausomas nuo tėvų pajamų. Taigi, valstybės paramos negaunu iš viso, už studijas reikia mokėti, o esu bedarbis. Gan nemaloni situacija.

Prisipažinsiu, ima pyktis, kad šioje situacijoje esu kaip studentas, bet pasirinkęs šią studijų programą net negaunu nuolaidos viešajam transportui. Bent tiek būtų gerai mokant gan didelę kainą už studijas ir už studento pažymėjimą, kuris kainavo 40 litų. Juk dabar negaliu galvoti, kad tokioje šalyje, kur atlyginimai tokie maži, man dėl visko padės tėvai. Telieka išeitis ieškotis naujo darbo, o kai pagalvoji apie tai, kad mokaisi, jį susirasti pasidaro dar sunkiau. Štai tiek problemų man sukėlė vos kelios savaitės atostogų per kurias mokiausi. Ačiū už dėmesį.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Bedarbės perfekcionistės darboholikės dienoraštis: kodėl man dabar gerai (I) (2)

2016 m. vasario 15 d. Ar žinote posakį „Jei jums atrodo, kad yra taip blogai, kad blogiau būti negali, jūsų skurdi fantazija“? Mano fantazija neskurdi, nes man vis dar atrodo, kad:

Gėdini apsiperkančius Lenkijoje? Turėtum atsiprašyti (412)

Na, atsiprašau, kad ir koks „patriotas“ rašė straipsnį „Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių“, jis aiškiai nežino ar net nebando įsigilinti į aptariamą situaciją, surasti joje bent dalį tiesos.

Skaičiuojate, kad per mėnesį pakanka poros šimtų eurų? Pasižiūrėkite į mano išlaidas (931)

Nustačius, kad minimalių poreikių krepšelis, iš kurio žmogus per mėnesį galėtų išgyventi, yra 238 eurai per mėnesį, DELFI pasiteiravo skaitytojų, ar jiems tokios sumos pakaktų. DELFI Piliečiui parašė ne vienas skaitytojas, norintis išsakyti savo nuomonę. Pavyzdžiui, vieniša mama Erika tikina, kad gaudama didesnes pajamas negali sau daug ko leisti. Publikuojame jos mintis.

Lietuvišką filmą kine pasižiūrėjusi mergina priėmė rimtą sprendimą (268)

Augau su amžinu klausimu. Likti ar palikti? Dilemos labai drasko širdelę. Ir aš esu blaškoma, nes nežinau, kur mano namai bus po trijų mėnesių, išlaikius paskutinį egzaminą. Nes vis dar nežinau kokiu būdu galėčiau tapti laiminga. Svetur lengvi pinigai, bet sunki dūšia. O Lietuvoje laisvą gyvenimą vis dar turi užsitarnauti.

Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių (2705)

Tikriausiai visiems pažįstamas jausmas – po švenčių ateina kažin koks liūdesys, širdgėla... Mokslininkai sako, kad tai normalu. Tačiau man liūdesys atėjo dar per pačią šventę ir su labai konkrečia priežastimi...