„Didesnė dalis besipiktinančių yra matronos su briedžio ragais. Na ir ką... Tokia gyvenimo realybė. Aišku, kai jauni tuokiasi, vaikučiai maži, tai (neištikimybė – DELFI) moteriai yra didžiulė tragedija. O dažniausiai išdavystės būna, kai moteris nėščia arba maži vaikai, kai moteris pervargusi, o egoistas patinas rujoja – tada, aišku, per bortą niekšą. Neičiau į jokius kompromisus.
Dabar, nugyvenusi santuokoje 25 - erius metus, aš į viską žiūriu kitaip, „prancūziškai“. Netikrinu vyro žinučių, nes iš esmės man neįdomu. Man su juo gerai, vaikai užauginti. Esu padariusi gerą karjerą. Ir manau, kad neištikimybė būna ne vien dėl sekso, „neužkabina“ vyras ir moteris vienas kito sielos. Mano vyras ne mano nuosavybė, kaip ir aš – ne jo.
Jei aš sutikčiau kitą žmogų, kurį pamilčiau, nesulaikytų manęs niekas: nei nugyventi kartu metai, nei visuomenės moralės normos. Gyvenimas žmogui yra skirtas vienas, iš esmės mes jame esame vieni – vieni gimstame, vieni mirsime. Todėl niekas neturi teisės teisti, per prievartą nepriversi vyro mylėti...“,– tvirtina DELFI diskusijos dalyvė.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Klausiame porų – ar tikrinate vienas kito telefonus ar kompiuterius? Ar yra buvę atveju, kai jus nustebino partnerio gauta žinutė ar laiškas? Galbūt galite pasidalyti patarimais, kaip suprasti, kad partneris neištikimas? O gal manote, kad ne apie partnerio neištikimybę reikia galvoti ir intriguojančių žinučių ar laiškų nesureikšminate?
Išdrįskite pasidalinti savo patirtimi – tai galite padaryti ir anonimiškai. Laukiame Jūsų patirčių ir istorijų el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Žinutė“ – už atvirumą trims Jūsų padovanosime po Justino Kisieliausko knygą „Meilė etc.“ Daugiau apie konkursą galite sužinoti čia.