Po skyrybų žmona naudojasi dukra, kad tik gautų pinigų. Dažnai skambina ir sako, kad dukra nori kokio daikto ir vis reikia pinigų. Alimentus moku kas mėnesį po 500 litų, bet beveik visada sulaukiu skambučio, kad trūksta pinigų... Ir visada gaunu tokią žinutę - „vaikas verkia, kad jai nepadedi, nepervedi pinigų, vadinasi, nemyli”.
Bet aš gi ne bankas. Prieš kelis metus neturėjau darbo ir buvo sunku mokėti ir tuos 500 litų, mokėdavau tiek, kiek turėdavau, tai iškart teisme atsidūriau. Atrodo, paaiškinau, kad dabar tokia situacija, su darbais nelengva, sutarėm, kad mokėsiu šiek tiek mažiau, kol rasiu darbą, bet po trijų mėnesių - teismas. Mano nuomone taip atsitiko iš dalies ne dėl to, kad negalėjau sumokėti visos sumos... Turbūt didesnė priežastis buvo ta, kad kaip aš po teismo sužinojau, ji ten turėjo pažįstamų. Po skyrybų į vyrą jau niekas nežiūri kaip į žmogų, o laiko bankomatu.
Dėl dukros lankymo didesnių problemų nėra, bet visada pasiimdamas savo dukra gaunu instrukciją, kada turėsiu ją atvežti atgal. Tai nebūtų taip jau blogai, bet kartais ji nori, kad dukrą atvežčiau jau po valandos.
Dažnai pasiimdamas dukrą gaunu sąrašą, ką turiu nupirkti. Mobilųjį telefoną 10-ies metų dukrai pirkau jau tris kartus. Kartą pastebėjau, kad buvusi žmona juo naudojasi. Kitą kartą žmona paprašė, kad dukrai nupirkčiau batus, pasakė man dydį ir t.t. Nupirkau, lyg ir viskas gerai, atidaviau jai tuos batus, o po kelių valandų gaunu žinutę, kad žmonai nepatiko tie batai ir reikia kitų.
Mano nuomone, tai beveik išnaudojimas. Ji kartais parašo tokias žinutes, kad aš per daug pinigų išleidžiu savo dabartinei šeimai, jos nuomone galėčiau pataupyti ir daugiau skirti mudviejų dukrai. Yra žmonių, kurie nesupranta, kad pinigai ant medžių kaip lapai neauga ir kad kiekvieną litą reikia uždirbti.
Naudoti vaiką kaip kokį įrankį, kad iš to vaiko tėvo gautum pinigų, manau, yra neteisinga nei mano, nei vaiko atžvilgiu. O pasakymas - „vaikas verkia, kad tu nepervedi pinigų, vadinasi, tu vaiko nemyli“ yra mažų mažiausiai amoralus.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Tėčiai, pasidalinkite savo istorijomis: susiklosčius nemalonioms aplinkybėms jaučiatės nuskriausti, negalėdamas savo atžalų matyti tiek, kiek norėtumėte? Nesutariate dėl jų su buvusia žmona? O galbūt atvirkščiai – vienas auginate vaiką ir galite pasidalinti tokios tėvystės patirtimi?
Padarykite tai žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: