Įspūdžiai iš Kauno: nemalonus kvapas ir pūvanti gulbė pakrantėje

 (88)
Daugelis mažesnių miestų gyventojų pavydi gyvenantiems dideliuose miestuose. Pavyzdžiui, manajame – Kaune. Senamiestis, Laisvės alėja,
Zoologijos sodas, Ąžuolynas, Botanikos sodas, Kauno Marios, ne taip ir toli esantis Kadagių slėnis... Tačiau ar iš tiesų turime kuo didžiuotis?
Kauno marios
© DELFI (P.Garkausko nuotr.)

Esant šiltiems orams su draugu nusprendėme pasižmonėti. Tiek miesto centre, tiek priemiestyje. Visų pirma, vaikščiojome Kauno centre, perėjome Senamiestį bei Laisvės alėją (kurioje aktyviai siūlomas Krišnos judėjimas, o panelės dalina lankstinukus su jau pasibaigusių renginių reklamomis). Galiausiai atsidūrėme Kauno centre – „Akropolyje“. Didžiulė gėda prieš turistus.

Ir Laisvės alėjoje, ir prie „Akropolio“ (ypatingai prie jo) tvyro klaiki smarvė. Nežinau, kas tai per kvapas – galbūt supuvusių lapų, galbūt dar kažkieno, tačiau šis kvapelis Kauną lanko jau ne pirmi metai,  o svarbiausia – kuo toliau, tuo labiau jis darosi bjauresnis. Galbūt vertėtų ne tualetus už pusę milijono litų statyti, o pasirūpinti miesto kvapu?..

Nusivylę pasivaikščiojimu po Kauno centrą nutarėme nuvažiuoti prie Kauno Marių. Atsidūrusi ten apsidžiaugiau, nes buvo iš tiesų gražu. Pasivaikščiojome prie Pažaislio vienuolyno, o paskui patraukėme į šalia esantį parką. Parkas iš pradžių mane labai sužavėjo. Aplink medžiai, vanduo, atrodo, kad skęsti gamtoje, tačiau tuo pačiu viskas civilizuota – yra suoliukai, pėsčiųjų ir dviračių takų ženklai, o pagrindinis takas asfaltuotas. Bet ilgai džiaugtis neteko, nes maždaug po penkių minučių ėjimo pamačiau negyvą šliužą, netoliese – negyvą žiurkę, o finalui su draugu „pasigrožėjome“ negyvos, yrančios gulbės kūnu, kuris buvo pasidalinęs į dvi dalis.

Pradžioje – šliužas, paskui – žiurkė, dar vėliau – gulbė. Tai kas toliau?.. Apsisukau, ėjau atgal ir grįžti nenorėjau. Suprantama, kad kiekvieno šliužo ar pastipusios žiurkės nesužiūrėsi, tačiau negyvą gulbę, kuri šalia laisvai prieinamo kranto guli jau tikrai ne dieną ar dvi ir yra visai netoli parko pradžios, pašalinti būtų galima. Juk tai –parkas!

Taigi, toks mūsų mylimasis Kaunas. Po ekskursijos jame nusprendžiau patupėti prie kompiuterio ir pasiskaityti apie Kauno grožį, nes jį išvysti jau nebesinori. Kartais pagalvoji – mažame miestelyje tikrai būtų geriau gyventi. Bendruomenė maža, tačiau viską sutvarko.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (188)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (119)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (183)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.

Buvusi dailės mokytoja sugėdino lietuvių kalbos mokančią kolegę (115)

Gerbiama Lietuvių kalbos mokytoja, parašiusi, kad dailės pamokos yra mažiau svarbios nei lietuvių kalbos, man priimtinas Jūsų noras nedaugiažodžiauti, todėl iš karto einu prie esmės. Na, pažiūrėkime į Tamstos argumentus iš kitos pusės.

Renginyje pasibaisėjo mokytojų elgesiu: A. Tapinas buvo teisus (278)

Perskaičiau Andriaus Tapino straipsnį, šįkart jis man labai artima tema – apie mokytojus, „Kokie šventi mokytojai, kokie baisūs tėvai, kokie baisūs vaikai“. Kad ir kaip nesmagu bebūtų, teko viduje pritarti jo pastebėjimams. Greičiausiai tas pritarimas ir būtų likęs tik viduje, jei nebūčiau paskaičiusi „nuskriaustųjų ir įžeistųjų“ mokytojų komentarų, kur piktinamasi, kad Andrius Tapinas nepabuvęs mokytojams skirtuose seminaruose drįsta juos taip šmeižti.