Pamėginkime į visą tą „šventę“ - išleistuves - pažiūrėti keliais aspektais. Pažvelgsime, kas svarbiausia ir kokią tai įtaką daro aplinkiniams.
Planavimas
Tai pirma ir, manau, pati svarbiausia dalis, nuo kurios viskas ir prasideda. Ji vyksta maždaug pusę metų prieš išleistuves. Visos dalys bus apibūdintos žemiau, bet ir šioje pastraipoje yra gana nemažai dalykų, kurie išryškėja planavimo eigoje.
Pirmiausia, planuojant pradeda labai gerai matytis klasės atmosfera ir požiūris į vienas kitą. Kuo klasė labiau paremta kastų principu, tuo sunkiau kažką suplanuoti. Toliau jau prasideda kova, kas pasiūlys ką nors „kietesnio“, negu darė kitos klasės.
Vieta
Tai turbūt bene svarbiausias akcentas rengiant tokį dalyką kaip išleistuves. Mano pasiūlymai rengti išleistuves mokykloje susilaukė daugybės argumentų, kad nebus leidžiama gerti alkoholio, ten netilps visi žmonės, bus negalima kelti triukšmo ir panašiai. Bet yra kita medalio pusė – juk tai mokyklos baigimo šventė. Siūlote tai rengti pirtyje? Kiek mano žinios leidžia man teigti, tai pirtis yra vieta, kur tu nusiprausi ir kai kuriais atvejais atsigauni po kažkokių sporto varžybų. Be to, nusiprausti gali ir namie.
Dar vienas teiginys, kad išleistuves reikia švęsti gamtoje. Kaip jums siejasi gamta ir mokykla? Juk nebaigiame artojų kursus, o vidurinę mokyklą. Bene absurdiškiausiai man skamba mokyklos baigimą švęsti naktiniame klube. Pats klubas jau yra nesąmonių rinkinys, o dar į jį mes norime perkelti tokią rimtą progą. Taigi, kaip ir pridera, tokias šventes reikėtų švęsti ten, kur vyko tavo gyvenimo svarbiausi įvykiai - mokykloje. Argumentų yra įvairiausių, bet prie jų mes dar prieisime.
Šventimo formos
Gal ir suklysiu, bet tokia rimta šventė kartais padaroma taip nemokšiškai, kad tiesiog koktu žiūrėti. Už surinktus pinigus surengiami pigūs „baliai“, po kurių dažnai tenka permąstyti gyvenimo perspektyvas, nes iki tol buvęs gyvenimas jau būna sugadintas. Viena iš sudėtinių savybių - alkoholio upeliai.
Daugelis ankstesnio straipsnio komentaruose pateikė faktus, kad be to „gėrio“ šventė neįmanoma. Vienu žodžiu, jei nori, kad šventė pavyktų, turi būti kibirai „šnapso“ ar dar kažkokio tai „gėrimėlio“. Ir, manau, tam priežasčių galime rasti. Pirmiausia, jei visi prisigeria, tai nebus žmonių, kurie paskui galės papasakoti apie tavo padarytas nesąmones ir prikalbėtus „marazmus“.
Antra, alkoholis neva traktuojamas kaip atsipalaidavimo priemonė, kuri padeda bendrauti. Na, kiek man teko su tuo susidurti, tai prisigėręs žmogus netampa panašesnis į mokslų daktarą ar įdomesnis. Žinoma, alkoholio buvimas parodo, kad visa ta „chebra“ yra labai jau šiuolaikiška ir neatsilieka nuo mados. Iš asmeninės patirties galiu teigti, kad tokie dalykai nepadaro šventės nė trupučio geresnės. Apie šampano taurę aš nieko nesakau. Ir kiek man teko matyti, tai nei viena mokykla tikrai nedraudžia išgerti jos tokia gyvenimo proga. Todėl siūlau išleistuves surengti mokykloje - daryti normalią šventę, o ne etatinių alkoholikų susibūrimą.
Pinigų sumos
Štai ir ta dalis, kuri užkabino daugiausiai ankstesnio straipsnio komentatorių akių. Buvo mėginta paaiškinti, kad mano nurodyta suma – 300 litų - yra kažkoks kosmosas. Bet štai viename iš straipsnių spaudoje perskaičiau, kad iš tiesų gana įspūdingos sumos renkamos ne tik iš abiturientų, bet ir iš tėvų, jei šie nori dalyvauti šventėje. Taigi, paskaičiavus kartais gaunasi 400 litų „nuo galvos“, kaip mėgstama buitiškai sakyti.
Viena iš komentavusių merginų manęs klausė, ar už šią sumą buvo norima išsinuomoti vilą Malibu? Na, pasižiūrėkite, kas dabar tampa svarbiausiais atributais per išleistuves - limuzinas, populiarus atlikėjas ar grupė, neretai - ir filmavimo arba fotografavimo paslaugos. Teisingai buvo išsakyta viena nuomonė, kad tai tampa vos ne antromis vestuvėmis.
Mėginta ir išsakyti nuomonę, kad jei tu neturi pinigų, už tave tą sumą surinks klasės draugai ar labiau pasiturintys klasiokai. Taip, o banginiai skraido ir, kaip sakė vienas politikas, krizės Lietuvoje nebėra. Anekdotai valdo. Ar bent vienas iš jūsų norėtumėte, kad už jus kažkas surinktų pinigus ir iš jūsų padarytų kažkokius išlaikytinius? Labai norėtumėt? Tai jau panašu į tam tikrą pašaipos formą.
Dar mane labai nustebinęs dalykas yra tai, kad pinigus už klasės auklėtoją surenka mokiniai. Kas čia per dalykas? Taip išeina, kad auklėtoja ar auklėtojas yra tarsi šventa karvė. Prašome iš savo algos paremti šventę, jei nėra proto kontroliuoti kvailumo apraiškų, juolab, kad dar renkami pinigai ir jiems skirtoms dovanoms.
Apranga ir kiti dalykai - labai įdomi tema. Čia jau prasideda tas etapas, kada visi lygūs, bet atsiranda lygesnių, kaip buvo rašoma viename iš žinomų literatūros kūrinių. Apžvelgus mano internete padarytą apklausą, visam tam reikalui būna planuojama išleisti nuo 500 iki 1000 litų. Kai kam gal apatinis stalčius „atsidarė“, kažkas gal pasukiojo pirštą prie smilkinio, bet tai faktai.
Komentatorių išsakyti argumentai buvo tokie, kad tai vienintelė proga gyvenime ir ja reikia pasinaudoti pasirodant prieš kitus. Na, tam skirti būreliai, klubai ir sporto treniruotės. Kad ir futbolas. Yra sakančių, kad esmė ne tame, kiek viskas kainuoja, o kaip tu atrodai. Gerai, su šia mintimi aš sutinku. Bet kaip jūs manote, kuris bus vertinamas labiau: ar tas, kuris dėvi Armani kostiumą, ar tas, kuris išsitrauks iš spintos savo tėvo vestuvinį kostiumą? Turbūt atsakymui daug laiko nereikia.
Arba kokią suknelę labiau vertinsite: ar pūstą, su nėriniais, papuoštą perlais, ar paprastą, languotą, galbūt gėlėtą suknelę? Ir čia, manau, nereiks labai ilgai laukti atsakymo. O paskui dar prasideda visokios kitokios nesąmonės, kurių kainos gali įvaryti tam tikrą vėžio stadiją ar infarktą.
Viskam reikia pinigus taupyti ar užsidirbti. Vasarą daugelis mėgina kažkaip uždarbiauti. Tokių pavyzdžių tenka matyti, nes dirbu viename ganėtinai dideliame fabrike. Viskas gana normalu, vaikinai ir merginos dirba. Vieniems tai gaunasi geriau, kitiems - ne taip gerai. Bet kas laukia paskui?
Gavus pirmą, antrą ar kitą algą tie pinigai labai greitai išgaruoja pakankamai beprasmiams dalykams. O ir ne paslaptis, kad daugelis vasarą nenori dirbti, o jei jau kažkaip netyčia pradeda dirbti, tai tikisi prezidentės algos. Todėl, kad ir kaip būtų apmaudu ir gaila, visas šventės išlaidas vis vien tenka padengti tėvams.
Šventės eiga
Tai irgi neatsiejamas dalykas. Kaip mane jau komentaruose apšvietė, dalys yra dvi: oficiali ir neoficiali. Oficiali dalis pakankamai dažnai būna skoninga ir be jokių didelių kraštutinumų. Pasitaiko ir išimčių, bet tai, manau, gana retas atvejis. Kaip ir visos oficialios dalys mokykloje, jos būna nemokamos ir prieinamos kiekvienam. Jas planuoja mokyklos vadovybė, tad tai būna pakili ir tikrai maloni akimirka.
Pagrindinis akcentas išleistuvių vakarą yra valso šokimas. Negaliu pasakyti, ar jis dabar šokamas. Nenustebčiau, jei tai būtų nebedaroma.
Visi, žinoma, šoka su tėvais, su mokytojais ar su klasės draugais. Štai
šioje vietoje yra tiesiog legendinė galimybė įkasti žmogui taip, kad jis tą akimirką prisimins tai iki kapo duobės.
Yra tokia situacija, kada klasėje yra 29 mokiniai: 15 vaikinų ir 14 merginų. Balanso nėra. Ir net kvailam aišku, kad vienas kažkuris liks be poros. Kad ir kaip būtų apmaudu ir skaudu viduje, man tokią situaciją teko išgyventi savo kailiu. Prasidėjus muzikai, aš priėjau prie vienos iš merginų ir mėginau ją pakviesti šokiui. Ir tada įvyko visiškai nesuprantamas logiškai veiksmas - ta mergina sukaupusi visą nosies turinį burnoje spjovė man į veidą.
Visos mokyklos akivaizdoje teko patirti tokį „malonumą“,
kurį pamenu prabėgus jau daug laiko. Mano tėvai neturėjo galimybės
dalyvauti šventėje, tad nematė viso to. Jausmas stovėti prieš minią
žmonių su apdergtu veidu turbūt neturi jokių kitokių analogų. Paskui,
žinoma, atskriejo pakankamai „mandagūs“ komentarai apie mane, bet aš
nebepasilikau ten.
Šventės vinis, aišku, yra neoficiali dalis. Ir mane labai atkakliai mėgino įtikinti, kad toje dalyje gali nedalyvauti. Taip duodama suprasti, kad pasiklausyk mokytojų pasveikinimų, pasiimk kas tau priklauso ir čiuožk į visas keturias pasaulio puses. Viskas būtų labai fantastiška, jei ne nuomonė apie tave.
Visą tavo statusą ir „kietumą“ parodo dalyvavimas arba nedalyvavimas išleistuvių vakare. Tai aš vadinu dvyliką metų vaidinto ir repetuoto „cirko“ pagrindine premjera. Ir tikrai ne antraeilius vaidmenis ten vaidina tėvai.
Visa vakaro eiga iš kai kurių ten dalyvavusių žmonių pasakojimų lūpų buvo apibūdinta kaip pigus balius su blizgučiais ir noru parodyti savo galią ir pinigus. Visą tą reikalą labai mėgsta tėvai. Konkurencija tarp tėvų labai gerai matosi žiūrint į jų vaikus.
Pati pagrindinė dalis - išleistuvių vakaro pabaiga ir pasekmės. Visokių švenčių būna ir visokių jų bus, bet vienas scenarijus vyrauja labai dažnai. Pamėginsiu tai apibūdinti vaizdingiau, kad jūs galėtumėt įsivaizduoti... Kaip ir visose normaliose šventėse kojas, rankas ir kitas kūno dalis reikia nuplauti ir nuskalauti „šnapsu“. Paskui neretai prasideda įvairūs šou elementai su kaulų lūžiais, bušido arsenalo veiksmais ir iškalbos menu.
Ko daugiau „šnapselio“, tuo mažiau protelio. Paskui prasideda asmeninių santykių aiškinimasis, kuris labai dažnai perauga į kovinių veiksmų demonstravimą. Na, o toliau viskas jau kaip gero žanro filme. Kam policija, kam ligoninė, o kai kuriems - tėvystės rūpesčiai. Štai tokia būna išleistuvių kaina.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Savo patirtimi galite pasidalinti žemiau: