Islandijos sindromas: jausti palankumą šaliai, dorai neturint tam jokių logiškų paaiškinimųrašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (7)
Yra šalis, išdidžiai plūduriuojanti skyrium nuo Europos, išdidžiai visus beraukančius nosį vaišinanti pūdyta rykliena ir lygiai taip išdidžiai nenagrinėjanti pro padidinamąjį stiklą visų, kuo nors jai skolingų, kurie nedavė jai balų per „Euroviziją“. Net Lietuvos.
Rojaus kampelis
© E.Statkausko nuotr.

Deja, negaliu šio laiško adresuoti nei vienam islandui ar islandei, nes nei vieno tokio dorai nepažįstu. Net negaliu įžangoje iškilmingai panaudoti citatos iš kokios žymesnės islandų knygos ar kino – regis, kol kas nesu tokių nei mačiusi, nei skaičiusi. Ir vis dėlto birželio 17-osios proga labiausiai norisi išstoti ne su kondensuotu pienu glaistytu „Takk!“, o kiek kitaip.

Galbūt pavyzdys nuskambės šventvagiškai, bet rinkodaroje vyrauja tokia siekiamybė kaip lojalumas prekės ženklui. Verčiamasi per galvą siekiant pritraukti vartotoją, jį išlaikyti, pririšti, sukurti jo poreikius ir juos čia pat patenkinti. Naktį pabudintas vartotojas iš po nosimi pakišto padėklo nedvejodamas turi pasirinkti tą kramtomąją gumą, kurios pakuotę dažniausiai matė TV, žurnale arba žymios dainininkės kišenėje. Norėdamas išbandyti kitokią gumą, jis turi jausti gėdą ir kaltę.

Atsiribojant nuo bet kokių potencialių asociacijų su „Stokholmo sindromu“, Islandijos sindromu norisi pavadinti tą keistą pasąmoninę būseną, kai jauti palankumą šaliai, dorai neturėdamas tam jokių konkrečių logiškų paaiškinimų. Nes nei tu dorai atsimeni 1991 m. vasario 11 d., nei, jei ir atsimeni, negali kryžium gulti, kad tuomet pilnu protu ir pilna širdimi suvokei to fakto reikšmę ir svorį.

Visa tai aišku tik dabar, iš tam tikros laiko perspektyvos. Štai kodėl viduj kažkas valiūkiškai džiūgauja, kai vaistininkė nuo kosulio pasiūlo pastilių su islandiškom kerpėm. Arba kai savo striukės etiketėje pamatai užrašą „Made in Iceland“. Arba kai pavyksta išsinuomoti butą Islandijos gatvės kaimynystėje.

P.S.: ir gal nebeverta kvaršinti galvos, kodėl bibliotekoje ieškai „Egilio sagos“, o kalbų kursuose – islandų mokytojo. Ir kodėl „Facebooke“ palaikini „Inspired by Iceland“ profilį. Nes tai tavo būdas šiandien ištarti „Takk“.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Dvyliktokas kreipėsi į bendraamžius: būtų pats metas suprasti, kad ne „aplinka kalta“ (11)

Išsyk po 2017 metų anglų kalbos egzamino su draugais ironiškai juokavome, kad nespėsime grįžti namo, o internetas jau lūš nuo antraščių „Abiturientai darsyk žlugdomi neįmanomomis egzaminų užduotimis“. Na, juokai juokais, bet panašu, kad dalis abiturientų pasiruošti vienam iš rimčiausių testų akademiniame kelyje ir vėl nesuspėjo. Visai kaip kelininkai, užklupti netikėtos žiemos sausio mėnesį.

Anglų egzaminą laikiusi abiturientė: prisipažinsiu, užduotys mane išties nustebino (26)

Šeštadienį kaip ir dauguma abiturientų laikiau anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą (VBE). Pirmiausia, norėčiau pasakyti, kad neseniai laikiau ir tarptautinį IELTS egzaminą, kuriame surinkau 7,5 balus, kas, jei neklystu, atitinka C1 lygį.

Programuotojo nuomonė apie „Linkomaniją": darykime taip, kad būtų geriau daugumai (15)

Pamatęs ir perskaitęs DELFI straipsnius, kad LATGA teisme per interneto ryšio tiekėjus ginčijasi dėl „Linkomanija.lt“ dalinimosi rinkmenomis (angl. torrent) svetainės, pagalvojau, kad norėčiau pasidalinti ir savo mintimis. Iškart pasakysiu, kad esu už tai, kad autoriai uždirbtų – kiekvienas už savo darbą nori gauti užmokestį, už kurį galėtų oriai gyventi. Bet esu prieš tai, kad žmonėms būtų ribojama prieiga prie kultūros, mokymo ir kitokių išteklių (toliau supaprastinimui naudosiu žodžių junginį „kultūros išteklių“).

Atsakymas tiems, kurie mėgsta sakyti, kad „tiesiog reikia daugiau dirbti“ (211)

Tiek žiniasklaidoje, tiek savoje aplinkoje girdime, matome ar kitaip susiduriame su situacija, kai koks nors žmogus pasiskundžia sunkiu gyvenimu ir negalėjimu oriai pragyventi iš mažo atlyginimo. Tokiose situacijose visada atsiranda į pagalbą atskubantys visažiniai patarimų dalintojai, kurie mėgsta bėdžiams patarti: „Esate patys kalti – dirbkite daugiau, sunkiau, ir galėsite gerai gyventi“. Ką gi, pabandykime į šį patarimą pažvelgti kitu kampu ir panagrinėti plačiau.

Po anglų egzamino – dvyliktoko nusivylimas: ne kiekvienas anglas išlaikytų vieną jo dalių (82)

Jokio streso prieš anglų egzaminą nejaučiau. Praėjusiais metais jį laikę dvyliktokai sakė, kad tikrai nebuvo sunku, taip pat ir bandomąjį egzaminą laikėme pagal jų užduotis ir tikrai buvo lengviau. Bandomajame egzamine surinkau 80 proc., o iš egzamino net nežinau ko tikėtis.