Islandijos sindromas: jausti palankumą šaliai, dorai neturint tam jokių logiškų paaiškinimųrašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (7)
Yra šalis, išdidžiai plūduriuojanti skyrium nuo Europos, išdidžiai visus beraukančius nosį vaišinanti pūdyta rykliena ir lygiai taip išdidžiai nenagrinėjanti pro padidinamąjį stiklą visų, kuo nors jai skolingų, kurie nedavė jai balų per „Euroviziją“. Net Lietuvos.
Rojaus kampelis
© E.Statkausko nuotr.

Deja, negaliu šio laiško adresuoti nei vienam islandui ar islandei, nes nei vieno tokio dorai nepažįstu. Net negaliu įžangoje iškilmingai panaudoti citatos iš kokios žymesnės islandų knygos ar kino – regis, kol kas nesu tokių nei mačiusi, nei skaičiusi. Ir vis dėlto birželio 17-osios proga labiausiai norisi išstoti ne su kondensuotu pienu glaistytu „Takk!“, o kiek kitaip.

Galbūt pavyzdys nuskambės šventvagiškai, bet rinkodaroje vyrauja tokia siekiamybė kaip lojalumas prekės ženklui. Verčiamasi per galvą siekiant pritraukti vartotoją, jį išlaikyti, pririšti, sukurti jo poreikius ir juos čia pat patenkinti. Naktį pabudintas vartotojas iš po nosimi pakišto padėklo nedvejodamas turi pasirinkti tą kramtomąją gumą, kurios pakuotę dažniausiai matė TV, žurnale arba žymios dainininkės kišenėje. Norėdamas išbandyti kitokią gumą, jis turi jausti gėdą ir kaltę.

Atsiribojant nuo bet kokių potencialių asociacijų su „Stokholmo sindromu“, Islandijos sindromu norisi pavadinti tą keistą pasąmoninę būseną, kai jauti palankumą šaliai, dorai neturėdamas tam jokių konkrečių logiškų paaiškinimų. Nes nei tu dorai atsimeni 1991 m. vasario 11 d., nei, jei ir atsimeni, negali kryžium gulti, kad tuomet pilnu protu ir pilna širdimi suvokei to fakto reikšmę ir svorį.

Visa tai aišku tik dabar, iš tam tikros laiko perspektyvos. Štai kodėl viduj kažkas valiūkiškai džiūgauja, kai vaistininkė nuo kosulio pasiūlo pastilių su islandiškom kerpėm. Arba kai savo striukės etiketėje pamatai užrašą „Made in Iceland“. Arba kai pavyksta išsinuomoti butą Islandijos gatvės kaimynystėje.

P.S.: ir gal nebeverta kvaršinti galvos, kodėl bibliotekoje ieškai „Egilio sagos“, o kalbų kursuose – islandų mokytojo. Ir kodėl „Facebooke“ palaikini „Inspired by Iceland“ profilį. Nes tai tavo būdas šiandien ištarti „Takk“.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Darbo ieškančią moterį nuvylė darbdavių reakcija: negalvojau, kad man taip gali atsitikti (91)

Labai sugraudino publikuota Žanetos istorija – net norėjau paprašyti jos kontaktų ir kažkaip pagelbėti. Šiuo metu esu bedarbė (turiu kuo užsiimti – yra marios knygų, kurių anksčiau negalėjau perskaityti, tai laiko neužtekdavo,tai buitiniai darbai), remontuoju viską pati, nes tik dabar man pradėjo mokėti bedarbio pašalpą, reikia kaip Žanetai taupyti kiekvieną eurą.

Gyvenu Vilniuje ir uždirbu tiek, kad kiti gali pavydėti: štai jums planas, kaip to pasiekti (227)

DELFI publikuotos 25-erių metų jaunuolio mintys apie jo uždirbamą atlyginimą paskatino pasidalinti savo patirtimi DELFI diskusijų skiltyje ir kitus panašaus amžiaus skaitytojus. Skelbiame vieno iš jų nuomonę, kuri galėtų suteikti paskatos dabartiniams moksleiviams, kaip siekti gerai apmokamo ir patinkančio darbo. Išsakytos mintys susilaukė didelio kitų skaitytojų palaikymo.

Esu mokytoja ir būsiu atvira – dailės pamokos mažiau svarbios nei lietuvių kalbos (189)

Šeštadienio rytą sėdėdama prie 23 dvyliktokų rašinių pasidarau pertraukėlę ir peržvelgiu žinias. Suerzino švietimo ministrės mintis: „Ar tikrai lietuvių kalbos mokytojas svarbesnis nei dailės mokytojas? Tikrai ne“ – teigė ministrė.

Merginą butas nuomai iškart sužavėjo – tik vėliau sužinojo gėdingą „šeimininkės“ planą (122)

Esu studentė, kartu su draugu praėjusios vasaros rugpjūčio mėnesį pradėjome ieškoti vieno kambario buto nuomai. Kadangi tuo metu, sužinoję kur įstojo, į miestą atvyksta daug naujų studentų, jie pradeda ieškoti buto, rasti namus nuomai vasaros pabaigoje nėra lengva. Daugelis butų greit išnuomojami, kainos gana didelės, o visi bendrabučiai – užimti, tad bet koks naujas skelbimas iškart sudomina. Taip greit mažėjant butų pasirinkimui, atsirado vienas naujas skelbimas, kuris iškart patraukė akį.

Mokytoja pratrūko: ministre, padarykite namų darbus (623)

Į tamo.lt mokytojai gavo informacinius teiginius iš ŠMM. Kadangi teigiama, jog vyksta polemika atostogų ilginimo klausimu, pabandykime padiskutuoti (grotelėmis pažymėti teiginiai iš gautos žinutės).