Islandijoje - kaip sapnerašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (3)
Kas man yra namai? Tai galėt suskilti gabalais ir ištekėt vandeniu į upę, galėt pasklist ore, kad būtų galima mane įkvėpti. Tai randama ramybė dabarty, ne vakar dienoje ir ne rytojuj. Tokių namų nėra? Tokius galim rast ne tiktai sapnuose, nors aš ten radau savąją Islandiją. Negalėjau patikėti, kad po šitiek laiko didmiestyje dar bus galima išgirsti vėją, muziką iš sielos, rytinius šventinių orkestrų maršus, taip vertinti kalnų batus, rankų darbo megztinius ir šiltą arbatą, lietpalčius ir paprasčiausią veido kremą.
© J.Eitmanavičiaus nuotr.

Pirmą kartą tokią Islandiją pamačiau nuotraukose man širdžiai artimo žmogaus. Tuomet pačiu balčiausiu pavydu troškau susikeisti vietom ir savom akim išvysti, kas tai. Man ta žemė atrodė magiška, tokia nepaliesta, nesutepta, nesugadinta. Kažkas daugiau nei žemė, o visas aštuntas pasaulio stebuklas.

Mintis viską paliesti ir pažinti pavergė visą mano laiką. Dirbau tam, kad galėčiau susitaupyti lėktuvo bilietui. Ir nė kiek nerūpėjo, kad pinigų kelionei atgal negalėsiu sulaukti. Bijojau, kad tinkamo meto laukimas nužudys mano norą. Bijojau, kad aš planuosiu, o dievai juoksis, kad paskutinę minutę kažkas pakiš koją. Visko reikėjo ekspromtu, čia ir dabar.

Praėjo trys mėnesiai ir jau sėdėjau lėktuve. Pakeliui į tikslą galėjau tik mintyse piešti Islandijos vaizdus, girdėti mylimos Bjork ir „Sigur Ros“ dainas. Kelios valandos ir galų gale... Niekas nenuvylė, viskas buvo taip, kaip ir sapnuose. Nuo tolimų kelionių automobiliu toliau nuo sostinės į dar akims neregėtą gamtą iki magiškų ir protui nesuvokiamai gražių šiaurės pašvaisčių, geizerių, krioklių, Heklos, Žydrosios lagūnos.

Anaiptol nenoriu nuskambėti banaliai, bet viskas, ką mačiau, buvo taip natūralu, kažkaip gražu ir tyra, kad, rodos, buvau pamiršusi, kaip tai žmogui gali būti svarbu. Nebuvo regėti jokių turkiškų, arabiškų blizgučių, jokių falsifikatų, butaforijos. Jokių ispaniškų „cerveza - beer“ ant kiekvieno kampo, jokių itališkų „bellissimo“ . Tiesiog jautiesi grįžęs į ten, iš kur žmonija šitiek laiko stengėsi bėgti, kurdama civilizacijas, didmiesčius, dangoraižius, greitkelius, siurbdama naftą, naikindama miškus, švaistydama maistą ir vandenį.

Man tai buvo ir liko sielos oaze, erdve, pilna ore tvyrančios meilės, ramybės, kažko stebuklingo, kas kaip magnetas šaukia mane vėl ir vėl ten sugrįžti. Arba kitaip – niekada iš ten neišvykti. Ten radau namus, ten neneigdama nieko supratau, kas yra ir kas man yra laisvė. Islandija man visada bus antras didžiausias ir reikšmingiausias išsilaisvinimo simbolis. Motinos ranka, rodanti, ko dar galime iš jos išmokti.

Pabaigai, gal bus ir įžūlu prisipažinti, kad viskas čia rašyta nėra gryna tiesa. Islandijoje aš nesu buvus, jokių geizerių realybėj nemačiau. Aš taip šaukiu visatą man padėti išpildyti norą. Viskuo, ką rašau, tikiu, širdim jaučiu. Gal viską pamatysiu ne šiandien, ne rytoj, bet visa tai tikrai tik laiko klausimas. Tą dieną, kai sugrįšiu jau nebe iš sapno, aš galėsiu visiems jums garsiai pasakyt: „Laisvės, brangieji žmonės, laisvės! Nepamirškit jos. Dėkokim už tautos, ieškokim asmeninės, siekime bendrai paplitusios gyvenimo šviesos!“.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Vienas laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaitytojo nuomonė. Laisvės premija turėjo būti įteikta kitiems (49)

Štai ir sulaukėme 26-ujų Sausio 13-osios metinių, o su metinėmis iš paskos – ir klausimas, kam duoti arba kam neduoti Laisvės premiją. Na, pagaliau seimūnai nusprendė, kam šiais metais paskirti premiją – nepriklausomybės akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui.

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (176)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Emigranto prisipažinimas: atsipeikėkit! (458)

DELFI pasirodęs straipsnis apie lietuvį, kuris po penkerių metų nusprendė su šeima iš Norvegijos grįžti gyventi į Lietuvą, diskusijų skiltyje sukėlė gyvenančių gimtinėje ir užsienyje skaitytojų diskusiją, ar teisingai pasielgė istorijos herojus. Nors dauguma ir nepalaikė tokio tautiečio žingsnio, tačiau sutiko, kad ne visada materialinė nauda atstoja Tėvynės ilgesį. Kiti pasidalino ir asmenine patirtimi, tad pateikiame įdomiausias nuomones. Taip pat galite pasidalinti savo patirtimi rašydami adresu el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano sprendimas“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (249)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.