Islandijai: esi išskirtinė, nepriklausoma ir drąsi šalisrašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (5)
Tuomet, kai Vilniaus gatves drebino važinėjantys tankai, buvau dar visai mažutė, nesupratau nei tuometinių politinių peripetijų, nei ką reiškia vis per žinių radiją linksniuojama „komendanto valanda“. Ir nors jau besimokant mokykloje teko išmokti, kas iš tikrųjų tuo metu vyko, tą laikotarpį visada matysiu vaiko akimis, kuris suprato tik kad tankai tolygu grėsmei, o grėsmė kelia baimę
© Viktorijos Rukaitės nuotr.

Šiandien, jau būdama suaugusi, suprantu, kokiu sunkiu keliu teko Lietuvai žingsniuoti norint išsaugoti savo identitetą. Džiaugiuosi, kad užaugau nepriklausomoje Lietuvoje, kuri išsaugojo unikalią savo kalbą ir papročius. Ir noriu padėkoti tau, Islandija, kad tuo metu, kai visi aplink bijojo, tu atėjai, ir ištiesei pagalbos ranką nepažįstamai valstybei, kuri stengėsi ištrūkti iš Milžinės gniaužtų.

Sena patarlė teigia: „vienas lauke - ne karys“, ir nuo tada, 1991 metų vasario 11 dieną, kai tu, Islandija, pripažinai mūsų tautos nepriklausomybę, mes niekada nebebuvome vieni. Šis žingsnis man asmeniškai nėra vien parašas ant popieriaus - tai žingsnis, kuris leido atsikratyti prievarta primestos grandinės, ir leido vadintis tuo, kas iš tikrųjų esame - ne Lietuvos Tarybų Socialistine Respublika, o tiesiog Lietuvos Respublika. Nors tavo tautos pavadinime ir yra žodis ledas (islandų k. Island), buvai mums šiltesnė už tūkstančius laužų.

Man neteko gyvai matyti žadą atimančių tavo kraštovaizdžių, tačiau jaučiu tavo žemių paslaptingumą beveik kasdien, klausydamasi magiškų Sigur Ros dainų.

Kaip žmogus, įsimylėjęs jūrą, nepaliaujamai stebiuosi tavo ainių vikingų klajonėmis po pasaulį, įsivaizduoju juos langskipais ir knorais drąsiai skrodžiant vandenynus, ir tikiu, kad šių narsių jūrininkų gretose būta ir mūsų genties - kuršių - paliktų pėdsakų. Galbūt jau tada, suvienyti vieno būrio, turėjome tą patį norą? Norą būti laisviems...?

Norėtųsi tikėti, kad didvyriškas tavo poelgis, pripažįstant Lietuvos nepriklausomybę, yra istorijos aidas, leidžiantis matyti, kad nesame tokie ir svetimi.

Artėjant tavo nacionalinei dienai, birželio 17-ąjai, noriu pasidžiaugti, kad vis dar esi tokia išskirtinė, nepriklausoma ir drąsi šalis, kuri ne tik nebijo būti savimi, bet ir palaiko kitus tame sunkiame, į nepriklausomybę vedančiame kelyje.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ar išvažiuoti su J. Statkevičiumi iš Lietuvos? Turiu jums atsakymą (168)

Taip, rašau iš užsienio ir ne, nesu emigrantas, bent jau savęs tokiu nelaikau. Stebiu nuolatines batalijas interneto erdvėje ir komentarų apkasuose tarp sakančių „užsienyje geriau“ ir tarp tų, kurie „mylim Lietuvą ir jos neišduosim“. Ir taip pat noriu pasidalinti savo mintimis.

Vyras atvėrė piniginę – suskaičiavo, kiek pinigų išleidžia per mėnesį (119)

„Minimali alga turi būti 1000 eurų per mėnesį, kad už ją būtų galima išgyventi. Visa kita yra nesąmonės ir „bobučių“ pasakojimai“, – piktinosi DELFI skaitytojas Mantas B., išdrįsęs viešai išdėstyti, kiek ir kam išleidžia per mėnesį. Kviečiame jo išlaidas palyginti su savosiomis ir pasidalinti, kaip šeimos finansus tvarkote jūs el.p. pilieciai@delfi.lt.

Bedarbės perfekcionistės darboholikės dienoraštis: kodėl man dabar gerai (I) (4)

2016 m. vasario 15 d. Ar žinote posakį „Jei jums atrodo, kad yra taip blogai, kad blogiau būti negali, jūsų skurdi fantazija“? Mano fantazija neskurdi, nes man vis dar atrodo, kad:

Gėdini apsiperkančius Lenkijoje? Turėtum atsiprašyti (413)

Na, atsiprašau, kad ir koks „patriotas“ rašė straipsnį „Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių“, jis aiškiai nežino ar net nebando įsigilinti į aptariamą situaciją, surasti joje bent dalį tiesos.

Skaičiuojate, kad per mėnesį pakanka poros šimtų eurų? Pasižiūrėkite į mano išlaidas (937)

Nustačius, kad minimalių poreikių krepšelis, iš kurio žmogus per mėnesį galėtų išgyventi, yra 238 eurai per mėnesį, DELFI pasiteiravo skaitytojų, ar jiems tokios sumos pakaktų. DELFI Piliečiui parašė ne vienas skaitytojas, norintis išsakyti savo nuomonę. Pavyzdžiui, vieniša mama Erika tikina, kad gaudama didesnes pajamas negali sau daug ko leisti. Publikuojame jos mintis.