Islandija, tik pati patyrusi priespaudą, galejai suprasti panašaus likimo ištiktąrašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (2)
Miškai, kalnai ir kalvos, vulkanai, geizeriai, debesų jūros, pievų kilimai, svajingi žmonės ir spalvingiausios žuvys. Sakysi seku krikštasūniui pasaką? Ne, būtent taip įsivaizduoju svajonių šalį arba kitaip - tave, Islandija.
Islandija
© Asmeninio archyvo nuotr.

Nors Islandijoje lankytis neteko, vis dėlto jaučiu tau nepaaiškinamą prieraišumą. Argi ne tam žmogui ir duota širdis, kad galėtum pajusti? Prieš dvejus metus dalyvaudama studentų mainų programoje, susipažinau su porele, islandais. Jų kantrybe, ramiu būdu stebėjosi ne vienas projekto dalyvis. Tarsi pirmųjų šalies gyventojų - vikingų, šaknys persiskverbusios į jų kūnus - santūrūs, draugiški ir išmintingi.

Didžiuojuosi, jog gimiau laisvoje šalyje. Lietuvių drąsa bei vienybė 1991 metų sausio 13 dieną suteikė galimybę mums viesiems ir kiekvienam atskirai vadinti save nepriklausomu žmogumi, piliečiu.

Visai kaip žmogui reikalingas draugas, taip ir valstybei - kito parama. Būtent tu, Islandija, ir esi pirmoji šalis Lietuvos nepriklausomybę pripažinusi tarptautiniu mastu. Kadangi ilgą laiką priklausei Norvegijai, vėliau Danijai, kyla mintis, jog tik pati patyrusi priespaudą, galejai suprasti panašaus likimo ištiktą. Natūralu, kad dėl to dabar tave matau ne tik kaip kaimynę, tačiau ir kaip draugą.

Šioje vietoje, išnyra Maironio eilės:
„Lyg būtų grižęs amžius Gedimino
Ir pilkalnių sukilę milžinai!..
Europos vėlei viešpačiai sužino
Lietuvių vardą, skambantį šaunai"

Nepriklausomybė bendrąja prasme galėtų būti siejama su identitetu - kalba, istorija, papročiais. Man nepriklausomybė - tai teisė laisvai galvoti ir reikšti savo mintis. Sunku beįsivaizduoti kaip seneliai, o ir tėvai buvo valstybės apriboti skleidžiant informaciją bei idėjas. Reikia pripažinti, kad laisvė glaudžiai susijusi su atsakomybe, todėl kai kuriems ji kelia baimę. Vis dėlto mano galva, jei turi širdį ir protą - laisvė suteikia sparnus, įgalina žmogų nevaržomai mąstyti ir atlikti veiksmus. Būtent todėl, šiandiena laisva širdimi tariu: ačiū, tau Islandija!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (59)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (31)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (123)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (183)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.