Islandija, tik pati patyrusi priespaudą, galejai suprasti panašaus likimo ištiktąrašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (2)
Miškai, kalnai ir kalvos, vulkanai, geizeriai, debesų jūros, pievų kilimai, svajingi žmonės ir spalvingiausios žuvys. Sakysi seku krikštasūniui pasaką? Ne, būtent taip įsivaizduoju svajonių šalį arba kitaip - tave, Islandija.
Islandija
© Asmeninio archyvo nuotr.

Nors Islandijoje lankytis neteko, vis dėlto jaučiu tau nepaaiškinamą prieraišumą. Argi ne tam žmogui ir duota širdis, kad galėtum pajusti? Prieš dvejus metus dalyvaudama studentų mainų programoje, susipažinau su porele, islandais. Jų kantrybe, ramiu būdu stebėjosi ne vienas projekto dalyvis. Tarsi pirmųjų šalies gyventojų - vikingų, šaknys persiskverbusios į jų kūnus - santūrūs, draugiški ir išmintingi.

Didžiuojuosi, jog gimiau laisvoje šalyje. Lietuvių drąsa bei vienybė 1991 metų sausio 13 dieną suteikė galimybę mums viesiems ir kiekvienam atskirai vadinti save nepriklausomu žmogumi, piliečiu.

Visai kaip žmogui reikalingas draugas, taip ir valstybei - kito parama. Būtent tu, Islandija, ir esi pirmoji šalis Lietuvos nepriklausomybę pripažinusi tarptautiniu mastu. Kadangi ilgą laiką priklausei Norvegijai, vėliau Danijai, kyla mintis, jog tik pati patyrusi priespaudą, galejai suprasti panašaus likimo ištiktą. Natūralu, kad dėl to dabar tave matau ne tik kaip kaimynę, tačiau ir kaip draugą.

Šioje vietoje, išnyra Maironio eilės:
„Lyg būtų grižęs amžius Gedimino
Ir pilkalnių sukilę milžinai!..
Europos vėlei viešpačiai sužino
Lietuvių vardą, skambantį šaunai"

Nepriklausomybė bendrąja prasme galėtų būti siejama su identitetu - kalba, istorija, papročiais. Man nepriklausomybė - tai teisė laisvai galvoti ir reikšti savo mintis. Sunku beįsivaizduoti kaip seneliai, o ir tėvai buvo valstybės apriboti skleidžiant informaciją bei idėjas. Reikia pripažinti, kad laisvė glaudžiai susijusi su atsakomybe, todėl kai kuriems ji kelia baimę. Vis dėlto mano galva, jei turi širdį ir protą - laisvė suteikia sparnus, įgalina žmogų nevaržomai mąstyti ir atlikti veiksmus. Būtent todėl, šiandiena laisva širdimi tariu: ačiū, tau Islandija!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (46)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...

Vilniuje ieškojusi buto emigrantė šokiruota pasiūlymų: kaip žmonės gali taip gyventi? (269)

Emigravau gražią rugpjūčio 26 dieną, 2007-aisiais metais. Sunku patikėti, kad jau 10 metų teoriškai nebesu Lietuvos pilietė... Tačiau, kaip matote, Tėvynės nepamiršau. Ir, artėjant emigracijos dešimtmečiui, nutariau: kad ir kur žolė žalesnė, noriu nuosavo buto Lietuvoje! Atostogoms, kitu metu – gal nuomai. Bet, visų pirma, – sau. Taigi nėriau į skelbimus. Buvau šokiruota. Garbės žodis.

Atsakymas Andriui Užkalniui: negrįšiu, kadangi Britanijoje bent jau kainos nekyla taip greitai (70)

Apie gerbiamo Andriaus Užkalnio žąsų riebumą diskutuoti neverta, nes juk dėl skonio nesiginčijama, bet štai šio autoriaus straipsnis „Emigrante, varyk iš Britanijos, kol nevėlu“ sukėlė abejonių ir norą įkišti savo spausdintą trigrašį.