Islandija, pripažinai Lietuvos nepriklausomybę anksčiau, nei tai buvo kietarašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (5)
Labas, Islandija, aš retai kalbuosi su valstybėmis, bet kai kalbuosi, tai būni tu.
© Shutterstock nuotr.

Esu iš Lietuvos – valstybės, kuri prieš keletą metų prisistatinėjo pasauliui kaip drąsi šalis. Vis dėlto jau tada maniau, kad tau šis šūkis tiktų labiau. Žinai, kodėl? Jei nežinai (o gal tiesiog nemėgsti girtis), trumpai tau priminsiu.

1990 m. pradžioje mes pabėgome nuo didelės baisios sovietinės meškos, kuri mus skriaudė 50 metų. Meška jau buvo seniai „prasigėrusi“, bankrutavusi ir visiškai nebepaeinanti, todėl neturėjo jokių galimybių mūsų pavyti. Vienintelis dalykas, ką ji dar sugebėjo – garsiai riaumoti.

Kai mes pabėgome, meška labai pyko ir liepė niekam su mumis nedraugauti. Nors meškos visi nemėgo ir slapčia žinojo, kad ji jau greit užvers kanopas, kažkodėl jos riaumojimo privengė, ir, jei su mumis draugaudavo, tai nebent tyliai, kad meška nesuuostų.

Pirmoji netylėti nusprendei tu. Dar mažesnė už mus (pagal gyventojų skaičių - DELFI). Su drąsia, teisinga, sovietinių meškų neprisibijančia širdimi.

Pirmiausia, atsistojai ir pasveikinai mus su kovo 11-osios aktu. Meška jau tada sprogo pykčiu, smarkiai barėsi, atšaukė savo ambasadorių ir grasino nebedraugauti. Tu nekreipei dėmesio į riaumojimus, supratai, kad tokie draugai mums - ne draugai, ir nuėjai dar toliau – pirmoji visame pasaulyje pripažinai, jog mes – nepriklausomi.

O toliau viskas vyko kaip pasakoje – meška netruko nugaišti, o mes jau daugiau nei 20 metų esami laisvi. Kuriame, klystame, pykstamės, taikomės. Bet kaip yra gera tai daryti laisvėje! Beje, per tą laiką susiradome daug naujų draugų, tačiau niekada, niekada, niekada, nepamirštam, kas buvo pirmieji. Islandija, tai, ką padarei, buvo didvyriškai drąsu. Ačiū tau už tai.

P.S.: beje, mačiau, kad sukūrei puslapį hipstericeland.com. Siūlau papildyti tokiu įrašu: „Pripažinau Lietuvos nepriklausomybę anksčiau, nei tai buvo kieta“.

P.P.S.: naudodamasis proga dar dėkoju už Sigur Rós, Of Monsters and Men, Björk, múm, FM Belfast, GusGus ir Emilíana Torrini.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaitytojo nuomonė. Laisvės premija turėjo būti įteikta kitiems (45)

Štai ir sulaukėme 26-ujų Sausio 13-osios metinių, o su metinėmis iš paskos – ir klausimas, kam duoti arba kam neduoti Laisvės premiją. Na, pagaliau seimūnai nusprendė, kam šiais metais paskirti premiją – nepriklausomybės akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui.

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (169)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Emigranto prisipažinimas: atsipeikėkit! (397)

DELFI pasirodęs straipsnis apie lietuvį, kuris po penkerių metų nusprendė su šeima iš Norvegijos grįžti gyventi į Lietuvą, diskusijų skiltyje sukėlė gyvenančių gimtinėje ir užsienyje skaitytojų diskusiją, ar teisingai pasielgė istorijos herojus. Nors dauguma ir nepalaikė tokio tautiečio žingsnio, tačiau sutiko, kad ne visada materialinė nauda atstoja Tėvynės ilgesį. Kiti pasidalino ir asmenine patirtimi, tad pateikiame įdomiausias nuomones. Taip pat galite pasidalinti savo patirtimi rašydami adresu el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano sprendimas“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (244)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.