Islandija - pirmoji žengusi žingsnį geresnio rytojaus visai Europai linkrašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (5)
Gimiau jau nepriklausome Lietuvoje, po tai, kai šalyje jau buvo įvykusios didžiulės permainos, kurių Lietuva siekė penkiasdešimt metų. Apie tai, kokį košmarą išgyveno lietuviai - trėmimus į Sibirą, rusų okupaciją bei terorą, kovą dėl nepriklausomybės prie televizijos bokšto, pareikalavusios keturiolikos nekaltų žmonių gyvybių ir tą neapsakomą norą gyventi laisvoje šalyje - skaičiau tik istorijos knygose ir visada stengiausi įsivaizduoti save tų žmonių vietoje.
© Shutterstock nuotr.

Tikrų emocijų ir išgyvenimų negali perteikti jokie vaizdingi žodžiai ar dokumentiniai filmai, tik mūsų senelių ir tėvų atmintyje įsirėžę vaizdiniai priverčia per kūną perbėgti šiurpuliukus. Vis dėlto šįsyk noriu atkreipti žmonių dėmesį ne į tuos sunkius lietuviams laikus, tačiau priversti bent šiek tiek pasidžiaugti Lietuvos valstybės nepriklausomybe, kurios nebūtų be Islandijos.

Kaip teigiama, „vienas lauke ne karys“. Nors Lietuva visada buvo išvien su kitomis Baltijos valstybėmis, tačiau, kai ji pirmoji paskelbė nepriklausomybės atkūrimą, atrodė lyg visas pasaulis sulaikęs kvėpavimą laukė, kas bus toliau.

Prireikė vienuolikos mėnesių tam, kad Lietuvai, šį kartą likusiai vienai, kas nors pasiryžtų ištiesti pagalbos ranką. Bruno Ferrero, italų rašytojas, yra pasakęs: „Išgelbėti pasauliui užtenka, kad kiekvienas, nors ir visai mažas, išdrįstų pradėti“.

Islandija - ši nedidelė šiaurės Europoje įsikūrusi valstybė, pirmoji pasiryžo išgelbėti Lietuvą iš Sovietų Sąjungos gniaužtų, pripažindama Lietuvos nepriklausomybę. Po šio įvykio kitos pasaulio valstybės, iki tol tik iš šono stebėjusios Lietuvos kovą, pasekė Islandijos pavyzdžiu.

Dabar, jau praėjus daugiau nei dvidešimt metų po nepriklausomybės atkūrimo, žmonių požiūris į devyniasdešimtųjų metų įvykius pasikeitė. Galbūt praradome dalelę patriotiškumo, turėtą vienybės jausmą, laisvės troškimą bei siekį gyventi geriau, kurį anais laikais išgirdo Islandija.

Šiandien kaip Lietuvos Respublikos pilietė tariu nuoširdų ačiū šiai šaliai bei jos politikams, kurie nepabūgo galimos Sovietų Sąjungos agresijos, suprato Lietuvos norą būti laisvai bei kuri pirmoji žengė žingsnį geresnio rytojaus visai Europai link.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (62)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (76)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...

Vilniuje ieškojusi buto emigrantė šokiruota pasiūlymų: kaip žmonės gali taip gyventi? (272)

Emigravau gražią rugpjūčio 26 dieną, 2007-aisiais metais. Sunku patikėti, kad jau 10 metų teoriškai nebesu Lietuvos pilietė... Tačiau, kaip matote, Tėvynės nepamiršau. Ir, artėjant emigracijos dešimtmečiui, nutariau: kad ir kur žolė žalesnė, noriu nuosavo buto Lietuvoje! Atostogoms, kitu metu – gal nuomai. Bet, visų pirma, – sau. Taigi nėriau į skelbimus. Buvau šokiruota. Garbės žodis.