Islandija - pirmoji žengusi žingsnį geresnio rytojaus visai Europai linkrašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (5)
Gimiau jau nepriklausome Lietuvoje, po tai, kai šalyje jau buvo įvykusios didžiulės permainos, kurių Lietuva siekė penkiasdešimt metų. Apie tai, kokį košmarą išgyveno lietuviai - trėmimus į Sibirą, rusų okupaciją bei terorą, kovą dėl nepriklausomybės prie televizijos bokšto, pareikalavusios keturiolikos nekaltų žmonių gyvybių ir tą neapsakomą norą gyventi laisvoje šalyje - skaičiau tik istorijos knygose ir visada stengiausi įsivaizduoti save tų žmonių vietoje.
© Shutterstock nuotr.

Tikrų emocijų ir išgyvenimų negali perteikti jokie vaizdingi žodžiai ar dokumentiniai filmai, tik mūsų senelių ir tėvų atmintyje įsirėžę vaizdiniai priverčia per kūną perbėgti šiurpuliukus. Vis dėlto šįsyk noriu atkreipti žmonių dėmesį ne į tuos sunkius lietuviams laikus, tačiau priversti bent šiek tiek pasidžiaugti Lietuvos valstybės nepriklausomybe, kurios nebūtų be Islandijos.

Kaip teigiama, „vienas lauke ne karys“. Nors Lietuva visada buvo išvien su kitomis Baltijos valstybėmis, tačiau, kai ji pirmoji paskelbė nepriklausomybės atkūrimą, atrodė lyg visas pasaulis sulaikęs kvėpavimą laukė, kas bus toliau.

Prireikė vienuolikos mėnesių tam, kad Lietuvai, šį kartą likusiai vienai, kas nors pasiryžtų ištiesti pagalbos ranką. Bruno Ferrero, italų rašytojas, yra pasakęs: „Išgelbėti pasauliui užtenka, kad kiekvienas, nors ir visai mažas, išdrįstų pradėti“.

Islandija - ši nedidelė šiaurės Europoje įsikūrusi valstybė, pirmoji pasiryžo išgelbėti Lietuvą iš Sovietų Sąjungos gniaužtų, pripažindama Lietuvos nepriklausomybę. Po šio įvykio kitos pasaulio valstybės, iki tol tik iš šono stebėjusios Lietuvos kovą, pasekė Islandijos pavyzdžiu.

Dabar, jau praėjus daugiau nei dvidešimt metų po nepriklausomybės atkūrimo, žmonių požiūris į devyniasdešimtųjų metų įvykius pasikeitė. Galbūt praradome dalelę patriotiškumo, turėtą vienybės jausmą, laisvės troškimą bei siekį gyventi geriau, kurį anais laikais išgirdo Islandija.

Šiandien kaip Lietuvos Respublikos pilietė tariu nuoširdų ačiū šiai šaliai bei jos politikams, kurie nepabūgo galimos Sovietų Sąjungos agresijos, suprato Lietuvos norą būti laisvai bei kuri pirmoji žengė žingsnį geresnio rytojaus visai Europai link.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Pasižiūrėkite į mano algalapį – juokas pro ašaras (250)

Perskaičius straipsnį, nutariau pasidalinti savo atlyginimu. Dirbu mažoje kaimo mokykloje, joje turiu 2 klases, kurioms dėstau lietuvių kalbą ir literatūrą. Pagrindinėje savo darbovietėje turiu 12 kontaktinių valandų. Mano mėnesinis atlyginimas šioje darbovietėje yra apie 270 eurų „į rankas“.

Apie „Kalinių žmonas“ išgirdusi emigrantė: ji parodo, kodėl tiek daug išvykstančių (257)

Noriu išreikšti savo nuomonę apie laidą „Kalinių žmonos“. Tikiuosi, laida pasirodys, o Laisvai ir komandai linkiu didelės sėkmės! Gal tai bus pirma laida, kurią galėsiu įsijungti būdama užsienyje, nes iki šiol nebuvo dėl ko, bet tai nuspręsiu, kai laida pasirodys.

Tėtis pašiurpo pamatęs dukros matematikos pratybas (41)

Tikrai nesu supertėtis. Su šypsena žiūriu į supermamas, kurios socialiniuose tinkluose ir forumuose piktinasi, kad vaikai supažindinami su pasakomis, kuriose trigalviai slibinai suvalgo gražuoles karalaites. Nedraudžiu vaikams skaityti lietuvių pasakų, kuriose rašoma, kaip žilagalvis senelis beržine koše paauklėja neklusnų anūką ir dėl to nerašau skundų į Švietimo ir mokslo ministeriją.

Stebina kainų skirtumas Vilniuje ir Alytuje: jaučiuosi kaip emigrantas (107)

Štai aš jau gerą pusmetį gyvenu vien Alytuje. Stebiu bei lankau vos ne visus miesto renginius, atradau viecinės kultūros kalvę – teatrą, džiaugiuosi niekur neskubančiais ir bendrauti „apie nieką“ nevengiančiais žmonėmis. Viskas būtų kaip ir šaunu, bet Vilniaus kvapo pamiršti net ir norėdamas negalėčiau, ir štai kodėl.

Atsakas A. Maldeikienei: ar jūs manote, kad darbuotojai rišami grandinėmis? (400)

Yra dalykų, kurie mane priverčia nusukti akis ir užsikimšti ausis, kad išlaikytume sielos ramybę... Yra dalykų, kurie mane priverčia atmerkti akis ir prabilti... Dėl tos pačios sielos ramybės.