Islandija - liberalios šalies pavyzdys Lietuvairašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (3)
Dvi šalys. Lietaus ir ledo. Nepaisant nemažo jas skiriančio atstumos, vis dėlto turinčios šį bei tą bendro. Turiu omenyje ne vien su vandeniu susijusius pavadinimus.
© Viktorijos Rukaitės nuotr.

Didžiavimasis savo kalba būdingas abiems tautoms. Tiesa, Lietuvoje karts nuo karto kyla šnekos apie kalbos palengvinimą. Palengvinta ar ne, ji liks archajiškiausia iš gyvų indoeuropiečių kalbų. Nesunku įsivaizduoti X a. valstietį, lietuviškai kalbantį apie šienapjūtę su savo kaimynu. Tiesa, greičiausiai nedaug ką tesuprastume jų pasiklausę.

Leiskime fantazijai dar kiek pasilinksminti ir įsivaizduokime tame pačiame amžiuje Islandijoje gyvenusius vikingus, kalbančius tarpusavy apie artėjantį reidą. Nuostabą kelia tai, kad šių laikų islandai greičiausiai suprastų vikingų aptariamus planus - kalba per 1000 metų išliko beveik nepakitusi. O jos sudėtingumu galėjome įsitikinti prieš kelerius metus, kai visi pasaulio žinių pranešėjai laužė liežuvius bandydami ištarti lėktuvų skrydžius sustabdžiusio – Islandijoje išsiveržusio – ugnikalnio Eyjafjallajökull vardą.

Saugoma ne tik kalba, bet ir tradicijos. Islandai turi savo Kalėdų senelį. Net ne vieną, o visus trylika. Ir iš tikrųjų ne senelius, o padūkusius elfus. Kaip jie neliko nustelbti Santa Klauso? Tradicijos puoselėjamos, o ne pamirštamos. Tiesą sakant, norėčiau, kad ir mane vaikystėje būtų lankę elfai. Juk vaikui gauti trylika dovanėlių yra kur kas smagiau nei vieną. O ir savo darbą jie pradeda dviem savaitėm anksčiau nei Kalėdų senelis.

Kai kurios tradicijos gali kitiems kelti nuostabą. Net lietuviams, kuriems kiaulės žarna su bulvėmis yra vienas skaniausių patiekalų (na, bent jau man tai tikrai), kelias savaites pūdytos ryklienos ragavimas kelia šiokį tokį diskomfortą. Bet tradicinis maistas yra šalies istorijos dalis, jis irgi negali būti pamirštas.

Didžiuojantis ir prisimenant praeitį reikia žvelgti ir į ateitį. Vis dėlto, kartais reikia pamiršti nusistovėjusias normas ir pradėti kažką keisti – pirmą kartą Europoje į prezidento postą išrinkti moterį, pirmiems pripažinti mažos šalies nepriklausomybę.

Ačiū, turime tradicijas gerbiančios, bet liberalios šalies pavyzdį.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (176)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (122)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (180)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.

Buvusi dailės mokytoja sugėdino lietuvių kalbos mokančią kolegę (114)

Gerbiama Lietuvių kalbos mokytoja, parašiusi, kad dailės pamokos yra mažiau svarbios nei lietuvių kalbos, man priimtinas Jūsų noras nedaugiažodžiauti, todėl iš karto einu prie esmės. Na, pažiūrėkime į Tamstos argumentus iš kitos pusės.

Renginyje pasibaisėjo mokytojų elgesiu: A. Tapinas buvo teisus (279)

Perskaičiau Andriaus Tapino straipsnį, šįkart jis man labai artima tema – apie mokytojus, „Kokie šventi mokytojai, kokie baisūs tėvai, kokie baisūs vaikai“. Kad ir kaip nesmagu bebūtų, teko viduje pritarti jo pastebėjimams. Greičiausiai tas pritarimas ir būtų likęs tik viduje, jei nebūčiau paskaičiusi „nuskriaustųjų ir įžeistųjų“ mokytojų komentarų, kur piktinamasi, kad Andrius Tapinas nepabuvęs mokytojams skirtuose seminaruose drįsta juos taip šmeižti.