Islandija, kur gyvena drąsūs žmonėsrašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (1)
Lietuva nepriklausomybę nuo TSRS paskelbė 1990 metų kovo 11 dieną, tačiau tarptautiniu mastu Lietuva pripažinta tik beveik po metų, t.y. 1991 m. vasario 11 d. tai padarė Islandija“, – maždaug tokį tekstą surastume Interneto naršyklėje „Vikipedijos“ puslapyje suvedę užklausą „Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas“.
© Viktorijos Rukaitės nuotr.

Žmogui iš šalies, t.y. neįsigilinusiam į to meto įvykių dramatiškumą, tai gali pasirodyti tiesiog paprastas istorinis faktas ir nesukelti didesnių emocijų, bet, manau, daugelio lietuvių, ypatingai išgyvenusių to meto įvykius, širdyse glūdi didžiulės padėkos jausmas Islandijai ir jos žmonėms.

Kartais mes, lietuviai, dėl savo pakankamai santūraus būdo, nerandame savyje stimulo išsakyti tai, ką jaučiame kitiems, todėl šis padėkos laiškas yra bandymas padėkoti Islandijai už Lietuvai itin svarbų istorinį žingsnį.

Taigi, takk Island (ačiū Islandija), kad būdama maža nepabūgai didžiulio sovietinio monstro ir nelaukdama kitų pasaulio galingųjų, pirmoji stojai Lietuvos pusėn, kai jai to labiausiai reikėjo... Tai tik patvirtina, kad tavo žmonės išsaugojo senųjų vikingų drąsą ir laisvės troškimą. Šis žingsnis paliudija, kad ne šalies teritorija, gyventojų skaičius, ekonomikos pasiekimai ar kiti statistiniai rodikliai daro šalį ir tautą didžia...

Didybė slypi tos šalies žmonių širdyse. Šia prasme Islandija yra didi valstybė, bent jau daugumai lietuvių ji tokia tapo po 1991 metų vasario 11-osios. Tiek Lietuva, tiek Islandija išgyveno ilgus okupacijos metus, turbūt todėl būtent islandai buvo pirmieji, kurie suprato, koks svarbus Lietuvai buvo tarptautinis jos valstybingumo pripažinimas.

Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad sovietmečiu daugumos lietuvių žinios apie Islandiją buvo labai menkos. Daugumai lietuvių tai buvo ledu ir sniegynais padengta sala (taip galima buvo spręsti vien iš šalies pavadinimo), kažkur Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje, visai šalia poliarinio rato. Tačiau nuomonė apie Islandiją kaip mat pasikeitė po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Dabar mes žinome, kad Islandija - moderni ir šiuolaikiška valstybė, nepaisant ilgalaikės okupacijos sugebėjusi išsaugoti savo identitetą. Žinome, kad šioje šalyje žmonės itin vertina savo kilmę ir didžiuojasi esą islandai - senųjų vikingų palikuonys. Čia veikia ilgiausiai pasaulyje veikiantis parlamentas Altingas (Alþingi). Čia gyvena žmonės, kurie itin puoselėja savo kalbą, juk Islandija bene vienintelė Europos šalis savo kalboje beveik nenaudojanti skolintų ir tarptautinių žodžių.

Apibūdinti Islandijos gamtos grožį, neretam keliautojui, grįžusiam iš šios šalies, būna itin sunku, taigi labai dažnai vartojamas apibūdinimas – „nuostabu“, pabrėžiant, kad žodžiais matytų vaizdų ir patirtų įspūdžių perteikti neįmanoma. Manau, kad prie šio apibūdinimo galima drąsiai pridėti dar vieną Islandijos apibūdinimą – čia gyvena drąsūs žmonės, vertinantys savo ir kitų laisvę.

Šis trumpas Islandijos apibūdinimas parodo, kokie esame panašūs ir ko dar galime pasimokyti iš islandų. Ir pabaigai... Birželio 17-oji - Islandijos nacionalinė (nepriklausomybės) diena mums lietuviams yra taip pat svarbi ir iškili data, nes Jūs mums padėjote tapti tuo, kuo dabar esame - laisva ir nepriklausoma šalimi... Ačiū tau už tai, ir su nepriklausomybės diena, bičiule Islandija…

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (27)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (27)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (123)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (183)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.