Jaunimas. Anksčiau šis žodis asocijuodavosi su kažkuo šiltu, kažkokiu skambiu juoku, saulėtais vakarais, ramiais pasivaikščiojimais, pasikalbėjimais... Ko negalėčiau pasakyti apie XXI amžiaus jaunimą. Šiuolaikinis jaunimas nebesupranta, ką iš tikrųjų reiškia linksmybės ir kas yra įdomiai ir turiningai praleistas laikas. Pastarųjų paklausus, kuo šie užsiima laisvalaikiu, dažniausiai girdimas atsakymas yra: būnu su draugais, važinėju į festivalius, jei tik pasitaiko galimybė apsilankyti „plote“, niekada nepraleidžiu jos.

O labiausiai mane liūdina tai, kad dauguma net nebesupranta žodžio „draugas“ reikšmės. Jie nepagalvoja, kiek iš tų tariamų „draugų“ su jais liktų, jei jiems iš tiesų būtų blogai. Retkarčiais susipažinusi su naujais žmonėmis paklausiu, kiek jis mano turintis „draugų“, ir tuomet jie pradeda skaičiuoti.... Dažnai paklausiu, kiek iš jų yra padėję bėdoje, ir žinot, kokius įvykius jie laiko bėdomis? Būnu apstulbusi... Susilaukiu ir tokių atsakymų, kaip, pavyzdžiui, „viename „plote“ prisigėriau kaip „tapkė“, supykino, tai palaikė už plaukų, kai vėmiau“, „niekada nėra palikę vienos būnant girtam“... Ar tai normalu? Nors ir pati esu jaunimo atstovė, mano pažiūros šiuo klausimu gana konservatyvios.

Jaunimo tarpusavio temos iš tiesų yra labai panašios, galbūt net vienodos: kiek „paneši“, kur gauti kokybiškos „žolės“, ar daug per savaitgalį išgėrei, kiek merginų šią savaitę „pasiguldei“ į lovą, gal žinai, kur „plotas“, gal turi „pavaišint“ parūkyt ir pan. Žinoma, yra ir išimtinų atvejų, kai kurie jaunuoliai gali pakalbėti ir apie literatūrą, meną bei panašius dalykus.

Mokyklose labai įsisvyravo patyčios dėl aprangos, dėl to, iš kokios šeimos esi, dėl to, su kokiais žmonėmis būni. Nedėvėti madingiausių rūbų, nevažinėti automobiliu, nesilankyti pačiuose geriausiuose vakarėliuose reiškia būti nepastebimu, neįdomiu, niekuo. O kas to nori? Nedaug kas.

Šiandieninėje visuomenėje padaugėjo girtuokliaujančių šeimų, dažnai išyra santuokos. Dėl to kenčia vaikai, juk tėvai turi būti kaip pavyzdys. Tokiu atveju dar būdami visai jauni, „neišėję į gyvenimą“, jie pradeda žaloti save alkoholiu, narkotikais, cigaretėmis. Žinoma, dažnai būna, kai jaunimas pradeda tai daryti, norėdamas pritapti. Viena didžiausių jaunimo baimių yra likti vieniems, būti atstumtiems.

Nemažai žalos jaunimo asmenybės formavimuisi daro kai kurios žiniasklaidos priemonės, kurios įvairiais būdais bando paveikti žmonių sąmonę, įpiršti savo nuomonę ir pasiekti naudos. Atsiradus inovatyvioms technologijoms, kurios mums leidžia lengvai bendrauti su žmonėmis, visai pasikeitė žmonių požiūris į aplinkinius, nes bendraujame netiesiogiai.

Be abejo, išimčių yra, bet toks jaunimas yra laikomas atstumtuoju. Jauni žmonės sugeba domėtis dvasiniais dalykais, mažiau žiūrėti televizorių, pristabdyti inovatyvių technologijų naudojimą, jiems nerūpi madingiausi drabužiai ar naujausio modelio mobilieji telefonai. Ir tai, manau, yra daug „kiečiau“, nei žaloti save įvairiausiais būdais ir bandyti pritapti. Vaikai privalo būti tinkamai auklėjami šeimoje, nes, kaip ir minėjau, tėvai turi būti vaikui pavyzdys, žmonės, kurių keliu jis norėtu eiti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalyti mintimis apie atlyginimus Lietuvoje? Kviečiame tai padaryti! Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau: