Kailinių gyvūnų fermos
Apie pusę dėl kailių nužudytų gyvūnų yra gimę ir užaugę nelaisvėje, fermose, baisiomis sąlygomis. Tipišką kailių fermą sudaro šimtai metalinių, viela apraizgytų narvų, kuriuose gyvūnai kenčia šaltį, lietų, sniegą ir saulę. Juose stipriai ribojama gyvūno judėjimo laisvė. Tokios sąlygos traumuoja gyvūnų psichiką, jie pradeda luošinti patys save, tampa kanibalais.
Gaudymas spąstais
Plieniniai spąstai, kuriais gyvūnai pagaunami už kojos, dažnai išplėšia aukos mėsą, nutraukia raiščius ir sausgysles, sulaužo kaulus. Daugelis gyvūnų, kad nors kiek numaldytų tą nepakeliamą skausmą, nusigraužia spąstuose įkliuvusią koją. Laukinėje gamtoje paspęstos pinklės nesirenka aukų, ir į jas dažnai pakliūna kiti gyvūnai. Gaudant vieną konkrečios rūšies gyvūną, į spąstus patenka iki 10 kitų rūšių gyvūnų.
Žudymas
Kailių pramonėje naudojami įvairiausi gyvūnų žudymo būdai: dujos, elektros srovė, nuodai, uždaužymas lazdomis, sprando nusukimas. Tik keli iš šių metodų veterinarų laikomi humaniškais, jeigu žudymą apskritai galima būtų pavadinti humanišku, bet žudikams rūpi tik nesugadinti kailio: sąvokos skausmas, kančia ar žmogiškumas čia neegzistuoja.
1994 m. Olandijos Vyriausybei skirtoje ataskaitoje, P. Wiepkema išsiaiškino, kad kailių fermose lapės patiria padidintą baimės jausmą. Patelėms tokia streso būsena sukelia rimtos formos žalingus elgesio sutrikimus, tokius kaip jauniklių nužudymas. Jis apskaičiavo kad, 10-20 proc. lapių patelių nužudo savo vaikus. Kitas tyrimas, išspausdintas 1993 m. žurnale apie Gyvūnų veisimą ir genetiką, rodo, kad 50 proc. visų jauniklių buvo nužudyti savo motinų...
Aštuoniolikos mėnesių trukmės slaptas tyrimas atskleidė vieną iš purviniausių kailių pramonės paslapčių: brutalus ir žiaurus šunų ir kačių žudymas kailiniams.
„Netikro“ kailio dirbiniai
Daug žmonių taip pat nežino, kad populiariosios pūkuotos apykaklės ar pirštinių papuošimai gaminami iš tikro kailio. Tai dažniausiai kiniečių ar kitų azijiečių gamyba.
Šunų ir kačių kailiai naudojami paltų, kailinių gamyboje; jais puošiami rūbai, skrybėlės, pirštinės, antklodės, žaislai, iš jų gaminami raktų pakabučiai, iškamšėlės ir panašiai.
Pastarųjų likimas atrodo šitaip:
Jei gyvūnai būna pavogti, kol patenka į tokias „fermas“, iškenčia ilgas ir varginančias keliones. Tuo tarpu žmonės,juos gabenantys, kankinantys bei žudantys, būna labai geros nuotaikos, „darbo“ metu juokauja ir netgi tyčiojasi iš kenčiančių gyvūnų. Kinijoje dažniausiai daigojami vokiečių aviganiai, kadangi jų kailiai primena laukinių gyvūnų kailius, tarkim, kojotų ar meškėnų.
Apie 500 000 kačių Kinijoje vagiamos arba auginamos išimtinai kailiams. Nuo spalio iki vasario užmušama apie pusę milijono kačių.
Gyvūnai auginami antisanitarinėmis sąlygomis – dauguma užsikrėtę parovorusais, maru, leptospiroze. Dauguma „fermerių“ nėra oficialūs. Jie laikomi tamsiose, šaltose (kad kailiai būtų geresnės kokybės), belangėse patalpose, kuriose kybo daugybė negyvų šunų kūnų.
Tie gyvūnai, kurie išgyvena, grūdami į maišus ir gabenami skerdyklon. Kelionė trunka iki trijų dienų, visą tą laiką jie negauna nei maisto, nei vandens. Gyvūnams jis nudiriamas dažniausiai jiems dar esant gyviems arba gyvūnai nudaigojami labai nehumaniškais metodais. Šunys ir katės patiria traumas, stresą, jie visą laiką būna panikos būsenos.
Šunys taip pririšami, kad vos gali pajudėti. Paprastai jiems peiliu duriama į kirkšnies sritį ir jie nukraujuoja. Būna, kad iki kailio dyrimo procedūros jie nukraujuoja mirtinai, tačiau būna ir taip, kad lupant gyvūnas būna pilnai sąmoningas. Gyvūnai žudomi tokiu būdu (arba kailis diriamas dar gyvam padarui), kadangi tokio kailio kokybė būna geriausia.
Kiekvienas iš mūsų gali šią situaciją pagerinti. Nusipirkę ne odinę aprangą, avalynę ar aksesuarus, sutaupysite ne tik pinigų, bet ir bent kelias gyvybes. Tai tikra. Tai vyksta. Neleiskime užkietėti mūsų širdims, gyvūnai taip pat jaučia ir yra kur kas daugiau, negu naujas rankinukas. Tai - gyvybė, kurią kiekvienas žmogus turi gerbti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!