Akivaizdu, kad laisvė reikšti įsitikinimus yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta teisė ir laisvė. Šias laisves komentatoriai gerai žino, todėl jaučiasi saugūs komentuodami tam tikrus straipsnius interneto naujienų portaluose. Tačiau dažnai komentatoriai arba nežino, ar apsimeta nežiną, kad tame pačiame Konstitucijos straipsnyje, kuriame garantuojama žodžio laisvė, yra ir labai svarbi eilutė: „Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija“.
Tad, turint omenyje, kad absoliuti dauguma nuteistų interneto komentatorių kurstė neapykantą ir ragino fiziškai susidoroti su tam tikromis žmonių grupėmis, reikia pripažinti, kad jokia žodžio laisvė nebuvo suvaržyta ir nėra varžoma.
Žmonės yra linkę prisiminti tik tas Konstitucijos teises ir laisves, kurios jiems patogios pasiteisinti. Lietuvos informacinėje erdvėje jau senokai susidarė tokia interneto vartotojų grupė, kurie internetinėje erdvėje jaučiasi saugūs nuo įstatymo, taigi mano galį jį pažeisti.
Bet greičiausiai pastaruoju metu nuteistųjų už netinkamus komentarus viešinimas atbaidys nuo nebaudžiamumo įpročių. Atbaidys ne tik gresiančios baudos, kompiuterių konfiskavimas, bet ir teistumas, nes prievartos kurstymas yra nagrinėjamas baudžiamojo proceso būdu, o ne administracine tvarka.
Todėl manau, kad sugrioviau visus argumentus tų, kurie teigia, kad neapykantą išreiškiantys ir susidoroti skatinantys komentarai tėra nusikalstamos veiklos apraiškos, o tas apraiškas ginti yra tas pats, kas pačiam parašyti tokį pat komentarą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!