Homoseksualų eitynių reklama: Lietuvoje diskriminacijos nėra, bet nuomonė cenzūruojama

 (23)
Oficialiai sakoma, kad Lietuvoje diskriminacijos, bent jau lytinės orientacijos pagrindu, nėra. Manau, dažniausia tokie žodžiai sklinda iš tokią diskriminaciją atvirai skatinančių ir pateisinančių žmonių, be šio leitmotyvo nebuvo apsieita priimant ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas. Jas priėmus nebuvo aišku, kam realiai taikomas šis įstatymas. Iki šiol.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Nuo dabar pareikšti pilietinę poziciją tam tikru klausimu tapo nepilnamečiams žalinga informacija. Pabrėžtina, kad ji tokia tapo tik pastarosiomis dienomis. Jokiam teismui, kuriam buvo pirštu baksnojama į būtent tą įstatymo eilutę, kurioje vaikams draudžiama kalbėti apie gėjų (o jei ekspertų komisija nuspręs – ir vienišų motinų) šeimas, dar nešovė į galvą, kad nuomonės išsakymas tapo cenzūruotina informacija.Panašu, kad ji tokia tapo tik žurnalistų etikos ekspertams išnagrinėjus LRT skundą, ar keli trumpi filmai gali būti transliuojami viešai.

Dėl šitokios kurioziškos situacijos, kai slėptina laikoma pagarba ir įvairovė, o štai tokie dalykai kaip kai kurių asmenų vieši raginimai diskriminuoti nesusilaukia tokio dėmesio, be abejo, kalčiausi įstatymų leidėjai. Šiaip jau įstatymas būtų bereikšmis žodžių kratinys, jei nebūtų, kas jo taiko. Jo taikytojų – visokio sukirpimo ekspertų, prisidengiančių skambiais siekiais – rankose šie žodžiai tampa pavojingu ginklu.

Nėra tokios neapykantos, kuri nebijotų laisvo žodžio. Minčių ir sąmonės laisvė griauna diktatūras, iš sostų verčia valdovus. Siekiant užtikrinti, kad valdžios kumštis ne tik garsiai skambėtų trinktelėjus į stalą, bet ir nuolat oponentų būtų girdimas, reikia užkišti jiems burnas. Susidoroti su atskirais žmonėmis nepadeda, nes visada atsiras tokiais sprendimais abejojančių. O štai juos nutildžius pasėta abejonės sėkla niekada neišdygs. Priėmus tokį įstatymą pilietinių teisių priešininkams atsiranda galimybė laimėti bet kokias diskusijas dėl tos pačios lyties porų teisių.

Panaši situacija būtų žaidžiant šachmatais, jei kuriam nors varžovui uždraustume judinti figūras arba leistume jas judinti, pvz., tik po 23 val. Visi tos pačios lyties porų gyvenimo ir požiūrio į jas pokyčiai Vakaruose atsirado tik dėl žodžio laisvės. Jokioje šalyje, kurioje tokios teisės nėra, nebuvo iškovota jokių įstatymų, kuriais homoseksualai laikomi žmonėmis, nes tokia kova paprasčiausiai negali vykti – ji jau pralaimėta iš anksto. Manau, Lietuvos įstatymų leidėjai tai puikiai supranta ir žino, kad sąžiningai ginti savo įsitikinimus paprasčiausiai neapsimoka.

Mano manymu, priimant daug diskusijų sukėlusias pataisas, apie nepilnamečius galvota buvo mažiausiai, jei buvo galvota išvis. Nebent, žinoma, buvo siekta paskatinti šalyje išsikerojusią savižudybių problemą, – tokiu atveju einama tinkama linkme. Ne kiekvienas vaikas, augantis tos pačios lyties tėvų šeimoje, gali susitaikyti su valdžios skleidžiama žinute, jog jo aplinka yra tokia pavojinga, kad ją reikia slėpti po storu šydu. Todėl tai nėra Nepilnamečių apsaugos įstatymas. Tai yra Suaugusiųjų baimių ir neapykantos įtvirtinimo viešojoje erdvėje įstatymas.

Atitinkamai netikėtą propaguojančią žinutę atradę ekspertai nesiekė apsaugoti viešosios dorovės ar vaikų, jie net nesiekė užtikrinti, kad būtų laikomasi kažkokių įstatymų. Jų formalus pretekstas atspindi jų pačių nuomonę šia tema ir tai, kaip geriausiai turimomis priemonėmis – Europos Sąjungos kontekste – galima susidoroti su nepatogiais oponentais.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ko nori urėdai? (41)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (485)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (472)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.

Susitikinėjau su „barakuda“ – ji mane išmokė svarbaus dalyko (227)

„Jei reiktų pasakyti, kad barakuda visada blogai, pasakyčiau, kad ne“, – ne vieną stebinančią mintį DELFI diskusijų skiltyje išsakė komentatorius „Konfucijus“. Perskaitęs atvirą vaikino istoriją „Trūko kantrybė – pažinčių svetainėje sutikau „barakudą“, jis išdrįso viešai pasidalyti savo mintimis apie sutiktas moteris, kurioms labiausiai rūpėjo jo pinigai. Dalijamės jo diskusijų skiltyje paskelbtu pasakojimu ir kviečiame atsiųsti savąjį el.p. pilieciai@delfi.lt.

Studento pagalbos šauksmas: bendrabutis – prastas, o administracija mumis naudojasi (67)

DELFI sulaukė pasipiktinusio, Lietuvos sporto universiteto studentu prisistačiusio žmogaus skundo, kuriame jis sukritikavo sprendimą priverstinai apklausti šio universiteto studentus. Pasak skundo autoriaus, prisijungiant prie informacinės sistemos, buvo privaloma atsakyti į apklausą apie universiteto autonomiją. Be to, skaitytoją stebina ir minėto universiteto bendrabučio sąlygos. „Labai liūdna, kad aukštosios mokyklos administracija, besigirdama moksliniais pasiekimais, pamiršta paprastas studentų gyvenimo sąlygas“, – rašė skundo autorius. Jo laišką ir universiteto komentarą galite rasti žemiau.