Henrikas Liūtas. Kunigai – gobšumo ir atsakingumo stokos viršūnė?

 (43)
Nors Konstitucijoje įtvirtinta, jog Lietuvoje nėra valstybinės religijos, tačiau kai kurie pradinės klasės mokiniai mokomi tikybos – Romos katalikų bažnyčios tikėjimo, pagal kurį visi esame lygūs prieš Dievą, kad 10-tas Dievo įsakymas nurodo – negeisk svetimo turto. Tačiau, ar patys Dievo žodžio nešėjai jaučiasi lygūs ir ar negeidžia svetimo turto? Tokį užduoti klausimą išprovokavo pastaruoju metu Romos Katalikų organizacijos išreikšti norai.
© Shutterstock nuotr.

Lietuvoje veikia daugybę organizacijų, tačiau Lietuva kone vienintelei Romos katalikų organizacijai, neskaitant žydų, grąžino jos turėtą nekilnojamąjį turtą – bažnyčias, įvairiausius pastatus ir butus, esančius miestų centruose, už kurių nuomą Romos katalikų organizacija gauna dideles kasmėnesines pajamas.

Tačiau, per visą Lietuvą nuskambėjus bažnyčių liepsnojimo vajui, paaiškėjo, kad Romos katalikų kunigai negali prižiūrėti savo turto, nes, pasak jų, neturi pinigų, tačiau labai nori, kad jų turtą prižiūrėtų Valstybė, aišku, už visų mokesčių mokėtojų pinigus.

Tačiau mano manymu, jie noriai kišasi į privačių žmonių (šeimų) gyvenimą, netgi, į politiką (...). Be to, man pastebėtina, kad jie nenoriai prisimena pinigus, kuriuos surenka iš žmonių per metus, ir pinigus, kuriuos skiria Valstybė įvairia forma. Ne veltui yra žinoma kaip kai kurios religijos plėtėsi ir iš kokių turtų (grobių) pasistatė „paminklus“ su rūsiais pilnais grobių. Be to, yra žinoma, jog kai kurie bažnyčios atstovai seksualiai išnaudoja vaikus.

Ar čia neįžvelgiama kunigų gobšumas ir atsakingumo stoka – turėti viską, kas įmanoma, bet nesugebant tai išlaikyti ar išsaugoti be Valstybės paramos?

Dabar, paskutinėmis dienomis, per visą Lietuvą nuskambėjo dar vienas noras – kunigams gauti didesnę pensiją už pensininkę, kuri kone kiekvieną dieną prie kunigų tvirtovės – bažnyčios – visa susisukusi, išdžiuvusi prašo išmaldos, kuri daugiau nei 30-ešimt metų sulenkusi nugarą dirbo (mokėjo mokesčius), kad tik išlaikytų šeimą ir gautų senatvės pensiją. Šį kunigų norą stumia į Seimą pats didžiausias Katalikų Bažnyčios tikėjimo išpažintojas – tas pats Petras Gražulis, kuris pagarsėjo viršgarsiniu skrydžiu per Gedimino prospektą, galimai aktyviai besiruošiantis naujojo TV realybės šou projekto „Gražulis ieško žmonos“ atidarymui.

Mano galva, kunigai pensijos tikslus supranta skirtingai nuo tų, kurie mokesčius moka. Manau, jie galvoja, kad pensija, ir ne bet kokia, o didesnė už įprastinę, priklauso kaip privilegija priviligijuotiesiems (...). Betgi, taip ir Romos Katalikų kunigai nepasakė, kuo jie yra labiau lygesni ir labiau nusipelnę už mums visus, mokančius mokesčius bei kas sekmadienį šelpiančius tuos pačius kunigus.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Mokytojos atsiųstas ketvirtoko atsakymas suspaus širdį: kam klausinėjate tokių dalykų? (311)

Esu mokytoja ir šiuo metu sukuosi standartizuotų testų ir kitokių man nelabai suprantamų veiklų rate. Tačiau šiuolaikinė švietimo sistema nesudaro galimybės ją bent kiek suprasti (bet čia atskirą straipsnį parašyti galėčiau, jei norėčiau). O šiandien tiesiog jūsų klausiu: pasižiūrėkite nuotraukas ir atsakykite, kur slypi šio ketvirtokams duodamo pildyti klausimyno prasmė?

Kritikuojate jus gydžiusius medikus? Pagalvokite apie pasekmes (21)

Žodžio galybė – neišmatuojama ir nepervertinama. Jis gali iškelti į padanges, o gali... ir užmušti. Naujiena šiais laikais dažniausia telpa į kelias taupias eilutes. Tačiau vis tiek guodžiamės, kad tenka kapanotis neišbrendamame iš informacijos srauto, kuriame kai kada pasimeta tai, kas svarbiausia...

Graudi prognozė, kaip Lietuva atrodys po 2 metų (18)

Atsikeliu 2019 metų liepos 17 d. rytą ir, iš anksto paruošęs pusryčius, išleidžiu vaikus į mokyklą. Liko tik dvi savaitės iki mokslo metų pabaigos, tad berniukai su džiugesiu skuba į paskutines etnologijos pamokas.

Dirbu Palangoje – man gėda pasakyti savo atlyginimą (142)

Gyvenimas susiklostė taip, kad po studijų gavau darbą sanatorijoje Palangoje. Svajonė išsipildė, nes dirbu tai, ko visada norėjau, padedu žmonėms reabilituotis po sunkių ligų. Tik labai liūdna, kad mano darbas yra labai menkai apmokamas.

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (78)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.