Henrikas Liūtas. Kunigai – gobšumo ir atsakingumo stokos viršūnė?

 (43)
Nors Konstitucijoje įtvirtinta, jog Lietuvoje nėra valstybinės religijos, tačiau kai kurie pradinės klasės mokiniai mokomi tikybos – Romos katalikų bažnyčios tikėjimo, pagal kurį visi esame lygūs prieš Dievą, kad 10-tas Dievo įsakymas nurodo – negeisk svetimo turto. Tačiau, ar patys Dievo žodžio nešėjai jaučiasi lygūs ir ar negeidžia svetimo turto? Tokį užduoti klausimą išprovokavo pastaruoju metu Romos Katalikų organizacijos išreikšti norai.
© Shutterstock nuotr.

Lietuvoje veikia daugybę organizacijų, tačiau Lietuva kone vienintelei Romos katalikų organizacijai, neskaitant žydų, grąžino jos turėtą nekilnojamąjį turtą – bažnyčias, įvairiausius pastatus ir butus, esančius miestų centruose, už kurių nuomą Romos katalikų organizacija gauna dideles kasmėnesines pajamas.

Tačiau, per visą Lietuvą nuskambėjus bažnyčių liepsnojimo vajui, paaiškėjo, kad Romos katalikų kunigai negali prižiūrėti savo turto, nes, pasak jų, neturi pinigų, tačiau labai nori, kad jų turtą prižiūrėtų Valstybė, aišku, už visų mokesčių mokėtojų pinigus.

Tačiau mano manymu, jie noriai kišasi į privačių žmonių (šeimų) gyvenimą, netgi, į politiką (...). Be to, man pastebėtina, kad jie nenoriai prisimena pinigus, kuriuos surenka iš žmonių per metus, ir pinigus, kuriuos skiria Valstybė įvairia forma. Ne veltui yra žinoma kaip kai kurios religijos plėtėsi ir iš kokių turtų (grobių) pasistatė „paminklus“ su rūsiais pilnais grobių. Be to, yra žinoma, jog kai kurie bažnyčios atstovai seksualiai išnaudoja vaikus.

Ar čia neįžvelgiama kunigų gobšumas ir atsakingumo stoka – turėti viską, kas įmanoma, bet nesugebant tai išlaikyti ar išsaugoti be Valstybės paramos?

Dabar, paskutinėmis dienomis, per visą Lietuvą nuskambėjo dar vienas noras – kunigams gauti didesnę pensiją už pensininkę, kuri kone kiekvieną dieną prie kunigų tvirtovės – bažnyčios – visa susisukusi, išdžiuvusi prašo išmaldos, kuri daugiau nei 30-ešimt metų sulenkusi nugarą dirbo (mokėjo mokesčius), kad tik išlaikytų šeimą ir gautų senatvės pensiją. Šį kunigų norą stumia į Seimą pats didžiausias Katalikų Bažnyčios tikėjimo išpažintojas – tas pats Petras Gražulis, kuris pagarsėjo viršgarsiniu skrydžiu per Gedimino prospektą, galimai aktyviai besiruošiantis naujojo TV realybės šou projekto „Gražulis ieško žmonos“ atidarymui.

Mano galva, kunigai pensijos tikslus supranta skirtingai nuo tų, kurie mokesčius moka. Manau, jie galvoja, kad pensija, ir ne bet kokia, o didesnė už įprastinę, priklauso kaip privilegija priviligijuotiesiems (...). Betgi, taip ir Romos Katalikų kunigai nepasakė, kuo jie yra labiau lygesni ir labiau nusipelnę už mums visus, mokančius mokesčius bei kas sekmadienį šelpiančius tuos pačius kunigus.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Bedarbės perfekcionistės darboholikės dienoraštis: kodėl man dabar gerai (I) (2)

2016 m. vasario 15 d. Ar žinote posakį „Jei jums atrodo, kad yra taip blogai, kad blogiau būti negali, jūsų skurdi fantazija“? Mano fantazija neskurdi, nes man vis dar atrodo, kad:

Gėdini apsiperkančius Lenkijoje? Turėtum atsiprašyti (409)

Na, atsiprašau, kad ir koks „patriotas“ rašė straipsnį „Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių“, jis aiškiai nežino ar net nebando įsigilinti į aptariamą situaciją, surasti joje bent dalį tiesos.

Skaičiuojate, kad per mėnesį pakanka poros šimtų eurų? Pasižiūrėkite į mano išlaidas (931)

Nustačius, kad minimalių poreikių krepšelis, iš kurio žmogus per mėnesį galėtų išgyventi, yra 238 eurai per mėnesį, DELFI pasiteiravo skaitytojų, ar jiems tokios sumos pakaktų. DELFI Piliečiui parašė ne vienas skaitytojas, norintis išsakyti savo nuomonę. Pavyzdžiui, vieniša mama Erika tikina, kad gaudama didesnes pajamas negali sau daug ko leisti. Publikuojame jos mintis.

Lietuvišką filmą kine pasižiūrėjusi mergina priėmė rimtą sprendimą (268)

Augau su amžinu klausimu. Likti ar palikti? Dilemos labai drasko širdelę. Ir aš esu blaškoma, nes nežinau, kur mano namai bus po trijų mėnesių, išlaikius paskutinį egzaminą. Nes vis dar nežinau kokiu būdu galėčiau tapti laiminga. Svetur lengvi pinigai, bet sunki dūšia. O Lietuvoje laisvą gyvenimą vis dar turi užsitarnauti.

Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių (2705)

Tikriausiai visiems pažįstamas jausmas – po švenčių ateina kažin koks liūdesys, širdgėla... Mokslininkai sako, kad tai normalu. Tačiau man liūdesys atėjo dar per pačią šventę ir su labai konkrečia priežastimi...