Henrikas Liūtas. Kunigai – gobšumo ir atsakingumo stokos viršūnė?

 (43)
Nors Konstitucijoje įtvirtinta, jog Lietuvoje nėra valstybinės religijos, tačiau kai kurie pradinės klasės mokiniai mokomi tikybos – Romos katalikų bažnyčios tikėjimo, pagal kurį visi esame lygūs prieš Dievą, kad 10-tas Dievo įsakymas nurodo – negeisk svetimo turto. Tačiau, ar patys Dievo žodžio nešėjai jaučiasi lygūs ir ar negeidžia svetimo turto? Tokį užduoti klausimą išprovokavo pastaruoju metu Romos Katalikų organizacijos išreikšti norai.
© Shutterstock nuotr.

Lietuvoje veikia daugybę organizacijų, tačiau Lietuva kone vienintelei Romos katalikų organizacijai, neskaitant žydų, grąžino jos turėtą nekilnojamąjį turtą – bažnyčias, įvairiausius pastatus ir butus, esančius miestų centruose, už kurių nuomą Romos katalikų organizacija gauna dideles kasmėnesines pajamas.

Tačiau, per visą Lietuvą nuskambėjus bažnyčių liepsnojimo vajui, paaiškėjo, kad Romos katalikų kunigai negali prižiūrėti savo turto, nes, pasak jų, neturi pinigų, tačiau labai nori, kad jų turtą prižiūrėtų Valstybė, aišku, už visų mokesčių mokėtojų pinigus.

Tačiau mano manymu, jie noriai kišasi į privačių žmonių (šeimų) gyvenimą, netgi, į politiką (...). Be to, man pastebėtina, kad jie nenoriai prisimena pinigus, kuriuos surenka iš žmonių per metus, ir pinigus, kuriuos skiria Valstybė įvairia forma. Ne veltui yra žinoma kaip kai kurios religijos plėtėsi ir iš kokių turtų (grobių) pasistatė „paminklus“ su rūsiais pilnais grobių. Be to, yra žinoma, jog kai kurie bažnyčios atstovai seksualiai išnaudoja vaikus.

Ar čia neįžvelgiama kunigų gobšumas ir atsakingumo stoka – turėti viską, kas įmanoma, bet nesugebant tai išlaikyti ar išsaugoti be Valstybės paramos?

Dabar, paskutinėmis dienomis, per visą Lietuvą nuskambėjo dar vienas noras – kunigams gauti didesnę pensiją už pensininkę, kuri kone kiekvieną dieną prie kunigų tvirtovės – bažnyčios – visa susisukusi, išdžiuvusi prašo išmaldos, kuri daugiau nei 30-ešimt metų sulenkusi nugarą dirbo (mokėjo mokesčius), kad tik išlaikytų šeimą ir gautų senatvės pensiją. Šį kunigų norą stumia į Seimą pats didžiausias Katalikų Bažnyčios tikėjimo išpažintojas – tas pats Petras Gražulis, kuris pagarsėjo viršgarsiniu skrydžiu per Gedimino prospektą, galimai aktyviai besiruošiantis naujojo TV realybės šou projekto „Gražulis ieško žmonos“ atidarymui.

Mano galva, kunigai pensijos tikslus supranta skirtingai nuo tų, kurie mokesčius moka. Manau, jie galvoja, kad pensija, ir ne bet kokia, o didesnė už įprastinę, priklauso kaip privilegija priviligijuotiesiems (...). Betgi, taip ir Romos Katalikų kunigai nepasakė, kuo jie yra labiau lygesni ir labiau nusipelnę už mums visus, mokančius mokesčius bei kas sekmadienį šelpiančius tuos pačius kunigus.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (105)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu „auksinį“ patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (63)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (84)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...