Gyventojo skundas: kaip nesupratingos šeimininkės šuneliui stadionas tapo tualetu

 (212)
Praeitas šeštadienis buvo puiki diena sportui. Skaisčiai švietė saulė, pūtė lengvas ir gaivus vėjelis. Vienos iš Vilniaus sporto mokyklų stadione buvo nemažai sportuojančių žmonių. Paauglių grupelė treniravosi ant skersinio ir lygiagrečių, keletas pradinukų spardė kamuolį, o patys mažiausi pypliai linksmai bėginėjo, atidžiai prižiūrimi tėvų. Šių eilučių autorius taip pat nusprendė pabėgioti. Sekėsi tikrai gerai. Atrodė, kad tokiu oru ir maratono distancija būtų įveikiama.
Nesvarbu - mažas ar didelis šunelis, bauda lieka tokia pat
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Tačiau netrukus nuotaika sugedo. Stadione pasirodė maždaug ketvirtą dešimtį įpusėjusi moteriškė su baltu kambariniu šuneliu. Nupjauta ir išpuoselėta stadiono veja tiesiog traukte traukė keturkojį pasižymėti, todėl jis iš karto tai padarė – čiurkštelėjo šiltą srovelę maždaug toje vietoje, kur šiame stadione kartais vykstančių mėgėjiškos futbolo lygos rungtynių metu yra įstatoma kampinio gairelė (linkėjimai ten žaidžiančiam garsiam futbolo komentatoriui Nerijui).

Kaip sąmoningas pilietis negalėjau į tai nekreipti dėmesio. Bėgdamas pro šalį šuns šeimininkei priminiau, kad stadijono paskirtis – žmonių sportas, o ne naminių gyvūnų gamtinių poreikių tenkinimas. Vietoje atsakymo gavau menko proto herojės iš Ilfo ir Petrovo romano citatą „Nemokykite manęs gyventi“ ir pasiūlymą skambinti policijai. Kilo klausimas, iš kur pas ponią tiek drąsos, kad taip įžūliai daryti teisės pažeidimą, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnis (Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimas) numato baudą iki 200 litų?

Gal jos vyras ar draugas yra aukštas pareigas policijoje ar kitoje tarnyboje užimantis pareigūnas ir vargšas pasipiktinęs pilietis vietoje pasitenkinimo dėl nubausto pažeidėjo pats sulauktų ikiteisminio tyrimo dėl seksualinio priekabiavimo? O gal šuns šeimininkė pamatė, kad jos keturkojo kudliaus veiksmais pasipiktinęs asmuo su savimi neturi jokios ryšio priemonės, todėl, kol ją atsineštų, jos augintinis pasižymėtų prie likusių kampinio gairelių vietų, vartų virpstų, o aikštės viduryje paliktų krūvelę, tad būtų galima ramiai eiti namo? O gal ... Dėl kito „o gal“ persikelkime į kitą pastraipą.

Aukščiau miniu Gyvūnų laikymo taisykles. Išmanantis situaciją Vilniaus mieste žmogus galėtų paklausti, kokias taisyklės? Jis būtų teisus, nes šiais metais Gyvūnų laikymo taisyklės Vilniaus mieste savivaldybės tarybos sprendimu buvo panaikintos, o naujos nėra patvirtintos iki šiol (...).

Šį klausimą norėčiau užduoti Vilniaus miesto merui. Ponas Artūrai, viešosios Vilniaus erdvės yra tapusios šunų vedžiojimo aikštelėmis. Aš suprantu, kad jūs esate užimtas žmogus, juolab, kad jau ir rinkimai ne už kalnų, tačiau duoti nurodymą atitinkamam specialistui parengti naujas Gyvūnų laikymo taisykles, o paskui jas solidariai taryboje priimti daug laiko neužimtų. Savo pavyzdžiu galiu pasakyti, kad kone kiekvieną savaitę tenka piktintis stadione vedžiojamais šunimis. Laimė, kad bent jau daugumos jų šeimininkai po pareikštų pastabų (nors dažnai piktai bumbėdami) išveda savo augintinius.

Turiu pasiūlymų ir Aplinkos apsaugos ministrui. Ponas Valentinai, visuomenė tikrai palankiai vertina jūsų pradėtą kovą su brakonieriais. Gal reikėtų pradėti kovoti ir su piktybiniais šunų šeimininkais? Dabar esanti maksimali 200 litų bauda yra akivaizdžiai per maža. Juk dažno kambarinio augintinio kirpyklos ir manikiūro paslaugos brangiau kainuoja. O gal būtų verta Administracinių teisės pažeidimų kodekse turėti atskirą straipsnį, numatantį atsakomybę už gyvūnų vedžiojimą tam tikrose teritorijose?

Noriu keletą žodžių tarti ir sportuojantiems žmonėms bei vaikučių tėveliams. Kartais jaučiuosi kaip vienišas karys prieš barbarų keturkojų šeimininkų ordą. Reikia pagaliau atsikratyti visuomenėje tarpstančių iš sovietinių „zekų“ pasaulio atėjusių papročių, kad skųsti pažeidėjus – negražu. Viskas yra priešingai. Apie pažeidėją pranešti teisėsaugos pareigūnams yra ne tik gražu, bet ir naudinga visuomenei.

Jei pranešite apie svirduliuojantį prie automobilio vairo sėdusį asmenį, galbūt kam nors išgelbėsite gyvybę. Jei viduryje nakties garsiai muziką leidžiančiam triukšmadariui iškviesite policiją, tiek jūs, tiek kiti namo gyventojai kitą dieną bus darbingesni. O jei iš stadiono ar vaikų žaidimo aikštelės išvysite piktavalį šuns šeimininką, jūsų vaikai neužsikrės per šunų išskyras platinamomis ligomis.

Pagalvokite, ar jūs patys sėstumėte ant vejos, jei žinotumėte, kad ant jos neseniai teritoriją pažymėjo ar krūvelę suraitė (net jei ji iš karto buvo surinkta) nedoro šeimininko šuo? Asmeniškai aš – tikrai ne. Net jei per tas išskyras neplistų ligos, vistiek ten sėstis būtų nemalonu. O ar norėtumėte, kad ant tokios vejos jūsų vaikai žaistų futbolą, voliotųsi ar darytų kūlversčius? Nenorėtumėte? Tačiau jie vis tiek tai daro, nes šunų vedžiojimas ten yra masinis reiškinys.

Ir pabaigai norėčiau kreiptis į šunų šeimininkus. Daugelis jūsų tikriausiai pagalvojote, kad šių eilučių autorius yra patologinis šunų nekentėjas, kurio didžiausios svajonės išsipildymas būtų visų Lietuvos amsinčių keturkojų atsidūrimas maistui neišrankių Pietryčių Azijos gyventojų skrandžiuose. Tikrai taip nėra.

Mėgstu šunis, dažniausiai ir jie mane mėgsta. Ne kartą esu parėmęs gyvūnų globos organizacijas. Gerbiu visus sąmoningus gyvūnų šeimininkus, kurių norėčiau paprašyti kuo labiau skleisti civilizuotą gyvūnų laikymo kultūrą ir pagarbą kitiems visuomenės nariams.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI pasiteiravo Vilniaus savivaldybės komentaro, apie tai, kada mieste bus patvirtinos Gyvūnų laikymo taisyklės. Pasak Viešųjų ryšių skyriaus specialistės Sandros Trinkūnaitės-Rimkienės tai, kad šiuo metu taisyklės panaikintos, nereiškia, kad gyvūnus auginantys šeimininkai nėra baudžiami už tai, jei elgiasi neteisingai.

„Gyvūnų laikymo Vilniuje taisyklės teisiškai nustojo galioti 2013 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujos redakcijos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymui. Panaikinti taisykles Taryboje buvo tik formalumas, nes taisyklės teisiškai nustojo galioti dėl įstatymų pasikeitimų. Vadovaudamasi šiuo įstatymu, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tik 2013 m. gegužės 2 d. patvirtino Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą, kurį turėjo patvirtinti iki 2013 m. sausio 1 d.. Pagal jį rengiamos naujos Gyvūno laikymo Vilniuje taisyklės, kurios bus patvirtintos artimiausiu metu. Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai nuolat kontroliuoja, tikrina ir baudžia gyventojus, kurie nesurenka šuns ekskrementų, veda augintinį be antsnukio ar kitaip pažeidžia Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą bei Gyvūnų laikymo aprašą“, - teigė ji.

DELFI primena, kad pagal Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą, šunis rekomenduojama vedžioti savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jos yra, kitais atvejais – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Jame taip pat nurodoma, kad gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, gyvūno laikytojas nedelsdamas turi surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus gyvūno paliktus teršalus.

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Nusprendė pasikeisti pensijos kaupimo sutartį – sulaukė pribloškiančio banko atsakymo (69)

DELFI nuolat matau tekstus apie tai, kaip sunku žmonėms gyventi – kaip per mažai jie uždirba, per daug išleidžia ir panašiai. Vieni sako „mes gyvename blogiausiai už visus“, kiti atgal šaukia tą patį. Man atrodo supratau, kas yra blogiausia – mus visus kasdien gąsdina ir perspėja, bet kai tik paklausi, ką gali dėl to padaryti, valstybė atkiša špygą.

Lietuvos kariai saugo mus, bet ar suteikiame jiems galimybes gyventi orų gyvenimą? (137)

Kiekvienas turime savo gyvenimą ir norime jį nugyventi oriai ir nemirti per anksti. Tam, kad būtume saugūs, apsaugoti nuo karo ir kitų grėsmių valstybėje, rūpinasi kariuomenė. Kariai saugo mus.

Asmeninis išbandymas – įveikti sunkūs kilometrai vaizdingoje Norvegijoje (5)

Ecotrail? Kodėl? Tiksliai net nežinau. Pirmas mano rimtesnis ultra bėgimas būtent ir buvo šios serijos pionierius – Ecotrail de Paris 80 km, o šią žiemą, kai jau netikėtai sužibo viltis išbristi iš traumų, atėjo nereali mintis įveikti visus Ecotrail serijos ultra bėgimus.

Naujasis Darbo kodeksas: vieniems atiteko žirgas, kitiems – sudėtingesnės darbo sąlygos (64)

Gyvenimas intensyvus, kiekviena diena sklidina naujienų, jų daug, ne visada įmanoma jas visas suvokti ir įvertinti. Svarbiausia naujiena laikyčiau Darbo kodekso pataisų priėmimą ir tikėtiną kodekso įsigalėjimą nuo liepos 1-osios dienos. Bandžiau suvokti kodekso naujumą ir galimą demokratijos plėtrą dirbantiesiems.

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (109)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu auksinį patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...