Ginklai pokyčiams pasaulyje – netinkama priemonė

 (11)
Kad tiktume vienas kitam ir pasauliui bei neprieštarautume sau, turime derintis. Panašiai, kaip puslaidininkyje yra elektronai ir skylutės, taip ir visuomenėje esame mes ir yra laisvos vietos. Jas galime užimti, bet mes dar galime pasirinkti, norime ar ne. Ir vietos gali pasirinkti, nori mūsų ar ne.
© AFP/Scanpix

Šeimose yra vietos ir taip pat kažkas gali jas užimti. Net pati valstybė turi savo konfigūraciją bei vietą pasaulyje. Ji gali derintis arba pakoreguoti aplinką, kurioje norėtų bei galėtų būti. Šiam principui labai tiktų dantračių analogija. Vietos gali turėti tam tikrą konfigūraciją, detalės – taip pat. Visa tai nėra statiška, bet ir nėra labai lankstu.

Kiekvienas pasikeitimas kainuoja. Norint vietą prie savęs priderinti, dažnai reikia pavargti. Namus žmonės priderina prie savęs, o šiems leidimus duoda savivaldybės instancijos. Žinoma, negali pasistatyti sau pilies, nes tai gali nederėti prie landšafto. Nors pilims labiau tinka vietos prie ežerų, ant kalno ar jo papėdėje. Tik štai piliai pasistatyti reikia nemažų lėšų. Kažkodėl paprastu darbu neuždirbsi tiek, kad įstengtum tapti toks turtingas. Dabartiniais laikais artimesnė situacijai yra vila. Jai jau nemažai šeimų gali sukaupti lėšų. Galima ir skolintis, jei sugebėsi grąžinti. Bet aš įsivažiavęs nukrypau prie namų.

O kaip aš pats? Ar galėčiau pretenduoti į kokią nors vilą? Pagal savo gaunamas lėšas aš vertas tik samanotos bakūžės, nes veikla, kuria užsiimu, neduoda tiek pajamų, kad išvis kažką galėtum statytis. Ja tik išsimaitinti, apsirengti, pasivažinėti gali, na, dar kokią nors knygą įmanoma išleisti. O toji kam reikalinga? Save paderinti prie kitų ar kitus prie savęs? Jei teisingiau atspindėtume, tai knyga turėtų paderinti mus supančius žmones prie naujojo pasaulio konfigūracijos. Tai yra tam tikra vietų forma, į kurią pagal tekstą knygoje turėtų tikti bet kuris žemės gyventojas.

Tik štai iškyla klausimas, ar tas bet kuris gyventojas sutiks kažką prie kažko derinti? O gal jam gerai ir taip. Paskaito štai žmonės knygą ir kai kurie pasako man savo nuomonę. Patiko arba ne. Kai kurie ir žymiai daugiau papasakoja. Buvo ir tokių, iš kurių kol kas nedaug išgirdau. Jie net nesuprato, kad paderinę save galėtų gauti, pagal mano teorinius paskaičiavimus ar hipotezes, nuostabią savijautą ar net stebuklingą gyvenimą.

Bet juk tokias gėrybes siūlo ir bažnyčia bei kitos dvasinės praktikos. Siūlo, sakykim, munistai... Štai ir Putinas Ukrainai siūlo neva žymiai geresnį gyvenimo modelį nei siūlomas Vakarų. Galima būtų pasirinkti, tik kad nelabai kas leidžia. Stovi štai prie sienų tankai, raketos, kariniai daliniai ir laukia, kol „teisingai“ pasirinksi.

Jei ne, tai ateis „žali žmogeliukai“ ir padės padaryti „gerą“ pasirinkimą. O kur tas Putinas buvo iki tol? Kur jis žiūrėjo, kai jam palankūs (arba ne) Ukrainos atstovai apvaginėjo savo valstybę, tautą? Tiesa, juk ne visi nuskurdo. Pasirodo, tame skurde yra milijonierių ar net milijardierių. Va, jie tikrai turėtų pilis kaip reikiant. Ir iš tikrųjų turi. Atstatydintas prezidentas, prokuroras, ir, spėju, dar daug lojalių sistemai asmenų.

Kaži kaip įvairios valstybės dera į pasaulinį modelį? Kokios jų konfigūracijos ir kokios vietos yra joms užimti? Kuomet visi viduje patenkinti, matyt, tai ir yra geriausia konfigūracija. Žmonės ir valdžia. Tai ko gi čia piktinasi aplinkinis pasaulis? Pasirodo, yra priežasčių piktintis.

Ta vidinė derinama konfigūracija pradeda neišsitekti savo teritorijoje. Ji nori plėstis, pūstis, pavirsti į imperiją. Bet juk dabar ne viduramžiai. Ir plėtimosi metodai ne tokie. Nors kas gali pasakyti, kokie buvo Hitlerio tikslai, kuomet jis norėjo pergalingai užkariauti Europą, o gal ir visą pasaulį? Ar tik nepaderinti visko pagal save? Tai kodėl šis variantas netiko pasauliui? Juk žinome, kad daugelis valstybių tam priešinosi. Tos, kurios nesipriešino, o gal net bendradarbiavo, dar nereiškia, kad turėjo panašių tikslų. Gal jos paprasčiausiai nenorėjo, kad būtų nušluotos nuo žemės paviršiaus?

Kas gali pasakyti kur dingo Prūsija? Manote, jos gyventojai patys taikiai išsiskirstė į kitas valstybes apleisdami savo teritoriją? Juk ta valstybė turėjo savo kariuomenę. Jei gerai pamenu ir žinau, o aš negaliu gerai žinoti, tai šie buvo prijungti prie Vokietijos. Tapo bendra valstybe, jos dalimi. Bet Vokietijai pralaimėjus karą, šią teritoriją užėmė Sovietų Sąjunga. Kaip kokį trofėjų pasiėmė. O kodėl neužėmė visos Vokietijos? Todėl, kad joje vis dar gyveno nemažai taikių vokiečių? Juk laimėjusi valstybė negali visų ten gyvenusių išvaikyti ir į tas vietas sukelti savų gyventojų.

Nors Sovietų Sąjunga, o dabar Rusija, tai mėgsta daryti. Štai dabar ji sugalvojo užimti rusiškai kalbantį Krymą. To pusiasalio konfigūracija labai tinkama kariniu potencialu bei kitais resursais valstybei. O kur dėsis nerusakalbiai gyventojai iš Krymo? Žinoma, jiems yra palikta galimybė pavirsti rusakalbiais. O jei šie nesutiks? O jei dar sugalvos paskelti referendumą dėl priklausymo Ukrainai? O jei į Krymą atvažiuos pagal visą turimą teisę daugybė ukrainiečių? Ir šie paskelbs nepriklausomybę nuo „žalių žmogeliukų“ užneštos konfigūracijos?..

Ar nepastebite, kad pasaulis nėra guminis? Ir konfigūracijos nėra iš sviesto padarytos. Na, galima kažką pakeisti, bet tam reikia panaudoti nemažą jėgą. Kartais plaktuko ar kūjo ir neužteks. Štai todėl ir atvažiavo prie Ukrainos sienų daug stipresnė keičiančioji galia - tankai, lėktuvai su raketomis ar bombomis, ir visa gvardija „žaliųjų žmogeliukų“. Ir jie jau galės nesunkiai pakeisti bet kurios šalies konfigūraciją. Sulauks štai keleto rusakalbių pageidavimo ir kelias karinei jėgai atsivers.

Bet juk šiais laikais jau negalima tokiais metodais kažko keisti pasaulyje. Juk ginklai tokiems pokyčiams yra netinkama priemonė. Juos galima naudoti tik prieš tuos, kurie patys pirmi žudo, naikina žmones. Visas kitas panaudojimas bus lygus ginklo pakėlimui prieš beginklį. Argi tai žmonijos civilizacijai pridera, gražu? Na ir kas, kad užpultasis gali gintis. Prišoka karatistas prie vaiko ir sako - ginkis. Baigtis aiški. Bet tas metodas nežmoniškas. Jis labiau žvėriškas, nors žvėrys tokioje situacijoje yra žymiai padoresni už žmones. Net ir stipresni nebūtinai puls silpnesnius. Nebent stipresniojo gyvybei gresia mirtis, badas, išnykimas. O žudyti dėl „šiaip sau“ gamtoje nepridera. O kas tuomet toks žmogus, kuriam, ir taip visko pakankant, norisi dar atimti iš kito? Na, Rusija mano, kad ginklu padeda Ukrainai apsispręsti. O kodėl pati Ukraina negalėtų to padaryti?

Taigi, prievarta šiame pasaulyje galima tik tuomet, kai norima apsiginti nuo prievartos. Šiuo atveju Rusija nesigina nuo Ukrainos prievartos. Nors galima įžvelgti tokį požymį dujų karuose. Bet kauptuku užsimojusį pakloti ant žemės kūju – nedera. Priemonės turi būti adekvačios. Dabar gi matome ne tik neadekvačias priemones, bet ir kitos valstybės vientisumo draskymą kariuomenės pagalba. Ir tai prisidengiama kalba.

Jei JAV imtųsi tokios taktikos, tai ten turėtų atsirasti daugybė valstybių. Ar ji sau leistų tokį scenarijų? Gal viena iš priežasčių ir yra jos stipri kariuomenė? Na, Kinijoje gyvena daugiausia tos pačios tautos žmonės, bet ji irgi ginkluojasi. Čia, matyt, suveikia noras apginti savo turtus, jei jų pakankamai turi. Juk teritorija – irgi yra nemažas turtas. Gal ir dabar pasaulyje yra nemažai prūsų, bet jie jau kalba ne savo kalba, jie laikosi ne savo gyvenimo papročių, taisyklių, o kitos valstybės.

Gal taip Rusija nori praryti Ukrainą? Ji, jei nebūtų stipresnio pasaulyje, gal ir visus prarytų? Tik ar žmonės to norės? Jeigu visur tokiu pagrindu prasidėtų karai, kas iš mūsų civilizacijos liktų? Bet juk pasakysite, nors ir negarsiai, kad vyksta tie karai. Vieni kitiems tyliai grasina, bando kantrybę arba sulaiko nuo blogų kėslų.

Taip jau skirta, kad žemėje turi gyventi įvairūs žmonės, o ne vieni rusai ar kinai. Va, kuomet atsiras viena universali kalba, vienas universalus gyvenimo būdas, modelis, kuomet atsiras viena valstybės valdymo tvarka arba teisingiau – žemės, tada valstybių sienos savaime išnyks pačios. Bet su tuo turi sutikti patys žmonės. O tai įvyks, kai atsiras gyvenimo būdas, sistema, ryškiai pranokstanti bet kurį šioje žemėje gyvenimo būdą. Ir jis turi įsivyrauti pats, be ginklų. Naujas gyvenimo būdas naujame pasaulyje.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Kauno pokyčiai: net latviai ar estai klausia, kas čia vyksta (243)

Rašau kaip Kauno pilietis, kuris didžiuojasi vykstančiomis pertvarkomis mieste. Beveik neabejoju, kad tai yra Visvaldo Matijošaičio nuopelnas.

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (67)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (98)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (88)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (89)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.