Geros nuotaikos išsiilgusiems - tobulo rudens ryto receptas

 (5)
Nuostabus rudens rytas. Už lango spalio pabaiga. Medžiai jau baigia nusipuošti savo žavingąjį auksaspalvį apdarą. Pastarąją savaitę vis dar galėjome džiaugtis saulėtomis dienomis. Šis, spalio 26-osios rytas buvo kitoks. Be saulės spindulių, tačiau vis tiek nepakartojamai gražus.
© Skaitytojo nuotr.

Vidinis užtaisas ragina keltis kuo anksčiau ir, gėrintis gamtos dovanojamomis akimirkomis, pradėti numatytus darbus. Kažkam šis rytas visai nenuostabus - paskendęs rūke, šaltokas ir neteikiantis džiaugsmo. Suprantama, kaip jaučiamės viduje, tokį aplinkinį pasaulį ir matome. Arba tai mus džiugina, arba liūdina.

Drungno vandens srovė - tikra atgaiva kūnui ir sielai. Kontrastas gali suteikti malonų pojūtį. Leidžiu pasinerti į karšto vandens glėbį, vėliau jį pakeičia maloniai vėsaus vandens srovė, kuri tekėdama mano plaukais, veidu, visu kūnu, nuplauna tai, ką nakties vaiduokliai bei šešėliai sapnų karalijoje bandė man prilipdyti.

Vanduo magiškai panaikina nematomą purvą. Natūralus levandų muilas kvepia Prancūzija. Tai jaudina vaizduotę. Atsidurti kitoje šalyje gali tą pačią akimirką. Tereikia leisti vidiniam „aš“ nunešti tave į bet kurį pasaulio kampelį. Atsigaivinusi nuostabia vandens procedūra, išsidžiovinu plaukus, įsijungiu muzikos kanalą ir, leisdama sielai šokti pagal melodijos ritmą, imuosi darbų. Užsidegu žvakę. Ji taip pat magiškai skleidžia šviesą ir valo energetinę erdvę. Sėdu prie rašomojo stalo ir dirbu savo kūrybinius darbus, tai yra rašau.

Rašau knygą. Tiksliau kelias knygas. Kokia knyga tą rytą rašosi, kokios mintys aplanko, tas ir išlieju ant popieriaus. Prieš nugrimztant į paslaptingąją sapnų karaliją, mintys taip pat atkeliauja į manąjį minčių sodą. Tačiau miegas stipresnis. Jis ima viršų, todėl kelias minteles spėju užsirašyti šalia esančiame mobiliajame telefone. Jų man tikrai prireiks. Jei neužsirašysiu, jos išnyks erdvėje. Nukeliaus savo keliais...

Parašiusi skyrių, su meile ir dideliu džiaugsmu imuosi obuolių pyrago gamybos proceso. Siela susiliejusi su visatos ritmu, ir aš su džiaugsmu sukuosi virtuvėje. Rausvažandžiai obuoliukai pūpso priešais mane. Ateikite, mielieji, šiandien jūs pasitarnausite žmonijai gardaus pyrago pavidalu. Obuolius nuplaunu vandeniu, išdžiovinu, nulupu, supjaustau skiltelėmis ir suguldau į skardą. Šįkart obuolių pyragas bus neįmantrus. Obuolių skilteles užliesiu tešlos turiniu. Tešlą taip pat gaminu su didžiule meile. Grietinė, sviestas, vanilinis cukrus, cinamonas, miltai, kiaušinių tryniai susitinka viename inde ir netrukus tampa vientisa mase. Išplaktus baltymus taip pat gražiai įmaišau į tešlą ir ja užpilu skardoje sudėtas obuolių skilteles.

Kol pyragas kepa, užsirašau naujas mane aplankiusias mintis. Ilgai netrukus ragauju pyragą. Širdis apsąla. Kaip gardu! Nieko nuostabaus. Juk į pyrago gaminimo procesą įliejau pagrindinio ingridiento – meilės. Ragaudama gamybos vaisių, tą meilę vėl gaunu tiesiogiai su tirpstančiu burnoje pyrago gabalėliu. Žinau, kad pyragas patiks visiems.

Kas daroma nuoširdžiai ir su meile, negali nepatikti. Kuo daugiau meilės dalini, tuo daugiau jos sugrįžta. Meilės energija galinga. Taip norėtųsi jos padalinti kuo daugiau žmonių. Jie nebūtų tokie irzlūs, priekabūs, pikti, grubūs, negailestingi savo artimiesiems arba abejingi sau ir aplinkai. Suprantu, kad tai tik jų bėda. Tai tik jų požiūris į pasaulį. Atsiranda kas bando puikią mano rytinę nuotaiką sugadinti. Nes netiki, kad galiu būti laiminga.

Netiki, kad ryte draugaudama su vandeniu, galiu pajusti malonumą, kad kepdama paprastą obuolių pyragą džiaugiuosi ir skleidžiu meilę, netiki, kad galiu tiesiog būti laiminga ir džiaugtis gyvenimu. Nes taip juk nebūna... Niekam neturiu įrodinėti kaip būna. Kiekvienam būna skirtingai. Man gera atsikelti ryte ir gyventi, būti čia ir dabar. Kūrybinis darbas suteikia palaimą. Kūryba tai jėga, verčianti žmogų eiti į priekį. Mintis – kūrybos instrumentas. Juo galima puikiai naudotis kuriant savo gyvenimą. Nuo minties prasideda kūrybinis procesas. Nuo minties prasideda gyvenimas. Tik mintis nuspręs – džiaugtis ar liūdėti. Ir tik mes esame savo minčių šeimininkai. Jei norime džiaugtis gyvenimu, tai juo ir džiaukimės.

Kiekvienas matome savaip. Ir tai nėra nei gerai, nei blogai. Visiems užteks vietos po šia saule. Kviečiu gardaus rytinio pyrago su mintimis iš manojo minčių sodo ir meile iš manosios širdies.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Pasižiūrėjau, kas piktinasi mokinių skundais – atradimai nustebino (113)

Atvirkščiai nei dvyliktokė, rašiusi DELFI redakcijai, aš prisistatysiu. Sveiki, mano vardas Monika. Nusprendžiau netylėti ir aš.

Gyvenu Vilniuje ir gaunu 300 eurų. Dar skundiesi? (369)

Pastebėjau, kad aplinkui kaip virusas plinta kalbos, kaip blogai Lietuvoje, kaip kainos kyla o atlyginimai – ne, kaip emigrantai grįžę skundžiasi ir pan. Nejaugi tikrai čia taip blogai? Esu 3 kurso studentė. Studijuoju valstybės finansuojamoje vietoje, nuolatinėse studijose (paskaitos vyksta pirmoje dienos pusėje). Gaunu 116 eurų stipendiją. Taip pat dirbu 0,5 etato ir gaunu apytiksliai 200 eurų per mėnesį. Mano mėnesinės pajamos yra šiek tiek didesnės nei 300 eurų.

Ko nori urėdai? (54)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (492)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (478)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.