Geros nuotaikos išsiilgusiems - tobulo rudens ryto receptas

 (5)
Nuostabus rudens rytas. Už lango spalio pabaiga. Medžiai jau baigia nusipuošti savo žavingąjį auksaspalvį apdarą. Pastarąją savaitę vis dar galėjome džiaugtis saulėtomis dienomis. Šis, spalio 26-osios rytas buvo kitoks. Be saulės spindulių, tačiau vis tiek nepakartojamai gražus.
© Skaitytojo nuotr.

Vidinis užtaisas ragina keltis kuo anksčiau ir, gėrintis gamtos dovanojamomis akimirkomis, pradėti numatytus darbus. Kažkam šis rytas visai nenuostabus - paskendęs rūke, šaltokas ir neteikiantis džiaugsmo. Suprantama, kaip jaučiamės viduje, tokį aplinkinį pasaulį ir matome. Arba tai mus džiugina, arba liūdina.

Drungno vandens srovė - tikra atgaiva kūnui ir sielai. Kontrastas gali suteikti malonų pojūtį. Leidžiu pasinerti į karšto vandens glėbį, vėliau jį pakeičia maloniai vėsaus vandens srovė, kuri tekėdama mano plaukais, veidu, visu kūnu, nuplauna tai, ką nakties vaiduokliai bei šešėliai sapnų karalijoje bandė man prilipdyti.

Vanduo magiškai panaikina nematomą purvą. Natūralus levandų muilas kvepia Prancūzija. Tai jaudina vaizduotę. Atsidurti kitoje šalyje gali tą pačią akimirką. Tereikia leisti vidiniam „aš“ nunešti tave į bet kurį pasaulio kampelį. Atsigaivinusi nuostabia vandens procedūra, išsidžiovinu plaukus, įsijungiu muzikos kanalą ir, leisdama sielai šokti pagal melodijos ritmą, imuosi darbų. Užsidegu žvakę. Ji taip pat magiškai skleidžia šviesą ir valo energetinę erdvę. Sėdu prie rašomojo stalo ir dirbu savo kūrybinius darbus, tai yra rašau.

Rašau knygą. Tiksliau kelias knygas. Kokia knyga tą rytą rašosi, kokios mintys aplanko, tas ir išlieju ant popieriaus. Prieš nugrimztant į paslaptingąją sapnų karaliją, mintys taip pat atkeliauja į manąjį minčių sodą. Tačiau miegas stipresnis. Jis ima viršų, todėl kelias minteles spėju užsirašyti šalia esančiame mobiliajame telefone. Jų man tikrai prireiks. Jei neužsirašysiu, jos išnyks erdvėje. Nukeliaus savo keliais...

Parašiusi skyrių, su meile ir dideliu džiaugsmu imuosi obuolių pyrago gamybos proceso. Siela susiliejusi su visatos ritmu, ir aš su džiaugsmu sukuosi virtuvėje. Rausvažandžiai obuoliukai pūpso priešais mane. Ateikite, mielieji, šiandien jūs pasitarnausite žmonijai gardaus pyrago pavidalu. Obuolius nuplaunu vandeniu, išdžiovinu, nulupu, supjaustau skiltelėmis ir suguldau į skardą. Šįkart obuolių pyragas bus neįmantrus. Obuolių skilteles užliesiu tešlos turiniu. Tešlą taip pat gaminu su didžiule meile. Grietinė, sviestas, vanilinis cukrus, cinamonas, miltai, kiaušinių tryniai susitinka viename inde ir netrukus tampa vientisa mase. Išplaktus baltymus taip pat gražiai įmaišau į tešlą ir ja užpilu skardoje sudėtas obuolių skilteles.

Kol pyragas kepa, užsirašau naujas mane aplankiusias mintis. Ilgai netrukus ragauju pyragą. Širdis apsąla. Kaip gardu! Nieko nuostabaus. Juk į pyrago gaminimo procesą įliejau pagrindinio ingridiento – meilės. Ragaudama gamybos vaisių, tą meilę vėl gaunu tiesiogiai su tirpstančiu burnoje pyrago gabalėliu. Žinau, kad pyragas patiks visiems.

Kas daroma nuoširdžiai ir su meile, negali nepatikti. Kuo daugiau meilės dalini, tuo daugiau jos sugrįžta. Meilės energija galinga. Taip norėtųsi jos padalinti kuo daugiau žmonių. Jie nebūtų tokie irzlūs, priekabūs, pikti, grubūs, negailestingi savo artimiesiems arba abejingi sau ir aplinkai. Suprantu, kad tai tik jų bėda. Tai tik jų požiūris į pasaulį. Atsiranda kas bando puikią mano rytinę nuotaiką sugadinti. Nes netiki, kad galiu būti laiminga.

Netiki, kad ryte draugaudama su vandeniu, galiu pajusti malonumą, kad kepdama paprastą obuolių pyragą džiaugiuosi ir skleidžiu meilę, netiki, kad galiu tiesiog būti laiminga ir džiaugtis gyvenimu. Nes taip juk nebūna... Niekam neturiu įrodinėti kaip būna. Kiekvienam būna skirtingai. Man gera atsikelti ryte ir gyventi, būti čia ir dabar. Kūrybinis darbas suteikia palaimą. Kūryba tai jėga, verčianti žmogų eiti į priekį. Mintis – kūrybos instrumentas. Juo galima puikiai naudotis kuriant savo gyvenimą. Nuo minties prasideda kūrybinis procesas. Nuo minties prasideda gyvenimas. Tik mintis nuspręs – džiaugtis ar liūdėti. Ir tik mes esame savo minčių šeimininkai. Jei norime džiaugtis gyvenimu, tai juo ir džiaukimės.

Kiekvienas matome savaip. Ir tai nėra nei gerai, nei blogai. Visiems užteks vietos po šia saule. Kviečiu gardaus rytinio pyrago su mintimis iš manojo minčių sodo ir meile iš manosios širdies.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Agresyvaus persekiotojo kelyje vyras negali pamiršti iki šiol: baimės buvo daug (59)

2009 m. iš „Dotnuva – Akademija“ per Kėdainius link Cinkiškio automobilio priekaboje vežiau brangius baldus: 5 gražaus dizaino svetainės kėdes (vienai daugiau nei 200 metų) ir odinių baldų komplektą: du minkštasuolius ir sofą. Baldus nuo lietaus buvau apdengęs permatoma polietilenine plėvele. Už Kėdainių pasivijo „Mersedes-Benz“ vairuotojas (numerio neprisimenu). Kartą bandė lenkti, bet nelenkė, matyt, pasižiūrėjo, įvertino ir laukė akimirkos. Važiavo gal kilometrą, gal du iš paskos per 50 metrų. Matyt, laukė.

Perskaičiau 25-mečio skundus – mano pensija už tavo atlyginimą mažesnė (132)

Perskaičius laišką „Atsipeikėkite: papasakosiu, kaip gyvena ir kiek uždirba 25-mečiai Lietuvoje“ man kilo minčių. Suprantu, kad laišką parašė žmogus, kuriam šiuo metu yra labai blogai. Todėl negalima ant jo pykti, tačiau aš papasakosiu apie save.

Mokyklos realybė: kai mokytoja nenori dirbti, dainuojame V. Šiškausko dainas (73)

Esu 8 klasės moksleivė ir norėčiau kreiptis į gerbiamą švietimo ministrę dėl mokslo metų ilginimo. Labai daug moksleivių piktinasi, kad bus ilginami mokslo metai, bet nepagrindžia, kodėl tai yra blogai. Todėl aš norėčiau išsakyti savo nuomonę.

Atsipeikėkite: papasakosiu, kaip gyvena ir kiek uždirba 25-mečiai Lietuvoje (423)

Pastaruoju metu vėl pasigirdus kalboms apie tai, kaip visuomenei dera solidarizuotis su pensininkais, nepaliauju galvoti apie tai, kad tam, kad sulauktum visuomenės solidarumo, turi priklausyti kažkokiai socialinei grupei: būti pensininkas, mama, neįgalusis, bedarbis ar dar kas nors. Būdamas „normalus“, jaunas ir dirbantis turi tik vieną pasirinkimą – solidarizuotis pats, ir užmiršti, kad kažkam valstybėje rūpi. Esi tas, kuris išlaiko, moka mokesčius ir „suka“ ekonomiką.

Norėjome Vilniuje nusipirkti butą – du pasiūlymai privertė sudvejoti realybe (68)

Su vyru dairomės buto, todėl beveik kasdien tikrinu nekilnojamo turto (NT) skelbimų portalus. Nuolat domintis, kas vyksta šioje rinkoje, bet koks nuokrypis nuo normos sukelia daug klausimų. Taip atsitiko ir šį antradienį: viename iš populiariausių NT puslapių pastebėjau du naujus 3 k. butų Vilniuje skelbimus: vienas A. J. Povilaičio gatvėje, kitas – Tuskulėnų. Įtarimų sukėlė tai, kad abiejų nenormaliai žema kaina: abu analogiško išplanavimo, iš nuotraukų sprendžiant, padoraus remonto, tačiau abu tekainuoja po 30 tūkst. eurų.