Gėjų eitynės artėja. Ką darysim?

 (308)
Ankstesnėje darbovietėje turėjau vieną įdomių pažiūrų kolegą. Žmogus nuoširdžiai nekenčia „ryžų bobų“. Kaip tyčia – pro jo namus dažnai praeina pagyvenusi, ir, kas dar baisiau, stora „ryža“ moteris. Tad mano kolega pastoviai turi dėl ko dejuoti. Anot jo, „ryžoms“ išvis reiktų uždraust išeit į gatvę, nes jis, nabagas, jau ir prie lango bijo prieit, kad nepamatytų tos jam baisios raudonplaukės. „Galėčiau – išvis nušaučiau“, sako jis. Šis mano ekskolega – realus asmuo, jam dabar apie 52 metai ir šitas jo požiūris – tikras ir nuoširdus.
© Shutterstock nuotr.

Šitą istoriją man dabar primena visi tie psichai, rašinėjantys komentarus prie straipsnių apie būsimas LGTB eitynes. Lygiai tokie pat nuoširdūs jausmai – baimė, šlykštėjimasis ir neapykanta.

Man pačiam homoseksualai – giliai „dzin“. Nelabai patinka tik „minkštos“ (nesugalvoju kitokio apibūdinimo) kai kurių gėjų manieros. Bet pasauly yra daug dalykų, kurie man nepatinka. Yra ir tokių dalykų, kurių aš tikrai nekenčiu. Tai ką – reikia eit mušti/žudyti/griauti?

O ką daryti, kad ir aš pats patinku ne visiems? Esu ilgaplaukis, „kaifuoju“ nuo metalo ir blogiausia – dažnai kalbu, ką galvoju ir mano nuomonė retai kam patinka. Įsivaizduojat, koks baisus ir šlykštus padaras esu kaimynams pensininkams, o ir jauniems „marozėliams“? Tai ką dabar daryti – sėdėti namie niekur neišeinant, ir užsibarikaduot langus/duris, nes yra šansas, kad ir manęs kažkada ateis naikinti?

Mano supratimu, kuris vis labiau tolsta nuo tipiško lietuviško mąstymo, yra normalus dalykas kažko nemėgti/šlykštėtis/nekęsti ir kiekvienas turi tam teisę. Bet reikėtų kažkaip suprasti, kad ir tie, kurie mums nepatinka, turi teisę gyventi šalia mūsų, daryt dalykus, kurie mus gali šiurpinti ir to neslėpti, jei tik tai nekenkia aplinkiniams. Apie tai, kas tiems aplinkiniams kenkia ir kas ne, nematau prasmės plėstis. Tiesiog man, kaip garantuotam heteroseksualui, LGTB eitynės tikrai nekenkia, priešingai, džiugina faktas, kad vis dar yra žmonių, kurie turi drąsos  kažką daryt dėl savo teisių.

Dar daugiau, jei tos eitynės kažkada pavirstų pilnaverčiu paradu – aš už. Tiesiog tai būtų geras vakarėlis, kažkiek gal primenantis brazilišką karnavalą, miestas ūžtų ir linksmintųsi priešingai, negu dabar dažniausiai vykstančiose šventėse, kuriose įvairūs folkloristai jau baigia įgrįsti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (176)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (122)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (180)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.

Buvusi dailės mokytoja sugėdino lietuvių kalbos mokančią kolegę (114)

Gerbiama Lietuvių kalbos mokytoja, parašiusi, kad dailės pamokos yra mažiau svarbios nei lietuvių kalbos, man priimtinas Jūsų noras nedaugiažodžiauti, todėl iš karto einu prie esmės. Na, pažiūrėkime į Tamstos argumentus iš kitos pusės.

Renginyje pasibaisėjo mokytojų elgesiu: A. Tapinas buvo teisus (278)

Perskaičiau Andriaus Tapino straipsnį, šįkart jis man labai artima tema – apie mokytojus, „Kokie šventi mokytojai, kokie baisūs tėvai, kokie baisūs vaikai“. Kad ir kaip nesmagu bebūtų, teko viduje pritarti jo pastebėjimams. Greičiausiai tas pritarimas ir būtų likęs tik viduje, jei nebūčiau paskaičiusi „nuskriaustųjų ir įžeistųjų“ mokytojų komentarų, kur piktinamasi, kad Andrius Tapinas nepabuvęs mokytojams skirtuose seminaruose drįsta juos taip šmeižti.