Kiekvieną mielą dieną mes susiduriame su gamta. Kur tik beeitumėme - į mokyklą, į darbą, namo, į miestą. Gamtą galėtume apibūdinti turbūt šitaip, tai visa pasaulio materija, kuri nėra paliesta žmogaus.
Bet tų nepaliestų žmogaus vietų pasaulyje kasmet vis mažėja, dėl infrastruktūros plėtros ir ne tik. Bet turbūt opiausia problema Lietuvoje, yra šiukšlinimas. Turbūt įprastas vaizdelis, kai lietuvis išmeta šiukšlę ir jam būna visiškai „dalampački“ ant jos. „Juk, jei taip padarė jis, tai kodėl ir aš negaliu to padaryti?“ Turbūt visi taip mano.
Na, nenoriu varyti ant mūsų pačių, bet tokia ta tiesa. Bet kodėl gi nepakėlus tos šiukšlės? Dažnas sakytų: „Juk tai ne mano šiukšlė, kodėl aš turiu ją pakelti?!“ Ogi todėl pakelti turėtum, kad prisidėtum prie gamtos išsaugojimo ir parodytum pavyzdį kitam, kad reikia taip daryti.
Renkam šiukšles ne tik per „Darom“!
Kiekvieną pavasarį vyksta jau tradicija tapusi akcija „Darom“, kuri skatina tą dieną rinkti šiukšles gamtoje. Bet kodėl nerinkti šiukšlių kiekvieną mėnesį, savaitę ar net dieną? Tada nereikėtų vargti tą dieną, kai vyksta „Darom“ akcija ir nereikėtų rinkti tiek daug šiukšlių, juk ir aplinka būtų mums malonesnė gyventi.
Rūšiuoti gali kiekvienas!
Kyla klausimas, o tai nuo ko pradėti? Pati pradžia jau labai sveikintina, jeigu jūs pasiryžote tai daryti. Pirmiausia namuose vertėtų įsirengti tris šiukšlių dėžes. Yra tik trys dalykai, kuriuos galima rūšiuoti: stiklas, plastmasė ir popierius. Bet dar viena dalyką, kurį galima rūšiuoti, tai neorganinės medžiagos arba kitaip visokios daržovių lupenos, kiaušinių lukštais ir t.t. Arba dar kitaip - tai kompostas, kuris stovėtų lauke. Pasidarius keturias šiukšlines su užrašais: stiklas, plastmasė, popierius, kompostas, reikia būtinai žinoti, ką į jas mesti ir ką ne.
Šiukšlinė skirta stiklui, meskite:
butelius, stiklainius, kitus stiklo indus, įvairaus stiklo duženas.
Nemeskite:
porceliano duženų, elektros lempučių, dažais ar tepalais užterštos taros, ampulių, stiklinių vaistų buteliukų, keramikos šukių, veidrodžių, automobilių langų stiklų, lempų ir dujinių lempų, stiklo lakštų, armuoto stiklo, kristalų.
Šiukšline skirta plastikui, meskite:
plastikinius PET butelius (nuo limonado, mineralinio vandens, alaus, aliejaus), indelius nuo padažų, majonezo, indų ploviklio, šampūno, polietileno plėvelę, kita plastikinę pakuotę, žaislus, indus, gaminius daiktus.
Prieš mesdami į konteinerį PET butelius, nusukite kamštelius, nuimkite žiedelį, nes jie pagaminti iš kitos rūšies plastiko. Pasistenkite, kad pakuotės būtų kuo švaresnės.
Nemeskite:
tepalo bakelių, taros nuo dažų ar antifrizo, riebalais užterštų jogurto, margarino, grietinės indelių.
Šiukšlinė skirta popieriui, meskite:
laikraščius, žurnalus, pakavimo popierių, kartonines dėžes, kartoninę gėrimų pakuotę (pieno, sulčių ir pan. „tetrapakus“).
Nemeskite:
tapetų, servetėlių, popierinių nosinių, pakelių nuo traškučių, kalkinio ir riebalais sutepto popieriaus (pvz., dėžutės nuo picos).
Šiukšline skirta kompostui, meskite: Išrautas piktžoles, nupjautą žolę, medžio pelenus, augalinio maisto atliekas (bulvių, morkų ir kitų daržovių lupenas, kopūstų lapus, arbatžoles, kavos tirščius), smulkintus kiaušinių lukštus, galvijų ir arklių mėšlą.
Nemeskite:
Ligų pažeistų augalų, šlako, kaulų, gyvulinės kilmės atliekų, storų šakų, piktžolių sėklų, katinų ir šunų išmatų, ąžuolo lapų (jie labai lėtai yra) ir visko, kas nepūva.
Šiukšlių suirimo gamtoje statistika, kuri galbūt privers jus susimąstyti:
Stiklo butelis - suyra per 500 metų, ar net 1 milijono metų.
Plastikinis maišelis - suyra per 400 metų.
Plastikinis butelis - suyra per 400-500 metų.
Metalinė (plieno, alavo) pakuotė - suyra per 50-70 metų.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!