Galvoti vien „juoda“ arba „balta“ - kelias svetimų troškimų link

 (2)
Dichotominis mąstymas - įsišaknijęs būdas savo ir kitų patirtis suvokti tik kaip sėkmę arba nesėkmę, be gebėjimo pastebėti, kad viskas, kas vyksta, vyksta iš dalies. Tai pasaulio matymas juodai baltai, nesugebant pastebėti daugybės pilkos atspalvių.
© Shutterstock nuotr.

Kur toks mąstymas veda mane? Į negebėjimą pasidžiaugti, kad kažką padariau. Nes iki to, kad „iš tikro“ būčiau padaręs, manau, kad kažko trūksta. Stengiuosi ir darau taip, tarsi galėčiau pasiekti tą ribą, kai sakysiu - štai, padariau viską.

Galvodamas, kad toks galutinis „finišas“ egzistuoja, siekiu jo, nesuprasdamas, kad siekiu tik kažkieno kito užbrėžtos ar sutartos Vieribos. Nesuvokdamas, kad kuo ilgiau praleidžiu prie užduoties ar darbo, tuo daugiau detalių, kurias reiktų „išbaigti“ aš pastebėsiu. Juk dirbdamas tobulėju pastabume, tai natūralu.

Nesuvokiu, kad neįmanoma visiškai susimauti ir visiškai laimėti. Todėl nerizikuoju. Nes manau, kad darydamas ką nors naujo, nežinomo ir nepažįstamo kaip nors rizikuoju. Konkrečiai - visiškai susimauti.

Pamirštu, kad tai tik kažkieno kito sugalvota ir sutarta riba, kurios žemiau atsidūręs turėčiau save laikyti visiškai susimovusiu. Todėl nerizikuoju. Patirti atstūmimą juk labai nemalonu. Ypač jei mąstai, kad jis būtinai išvirs į visuotinį. Pamirštu, kad tai kažkieno kito sugalvota ir sutarta riba, kurią pasiekęs ar aukščiau kurios atsidūręs, turėčiau laikyti save sėkmingu.

Todėl bandau ją pasiekti čia ir dabar neįvertindamas visų aplinkybių, laiko ir įdirbio ir vargo, kurį tas kitas žmogus įdėjo, kad būtų tame lygyje, kuriame dabar yra. Ką galėčiau pakeisti? Pajutęs nenorą pradėti veikti ar sekinantį norą padaryti geriau, patikrinti, ko vaikausi?

Galbūt bijau „visiškai susimauti“ ir būti atstumtas arba siekiu padaryti „vienareikšmiškai gerai“, kad niekas negalėtų prikibti ir dėl to atstumti?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Mokytojos atsiųstas ketvirtoko atsakymas suspaus širdį: kam klausinėjate tokių dalykų? (135)

Esu mokytoja ir šiuo metu sukuosi standartizuotų testų ir kitokių man nelabai suprantamų veiklų rate. Tačiau šiuolaikinė švietimo sistema nesudaro galimybės ją bent kiek suprasti (bet čia atskirą straipsnį parašyti galėčiau, jei norėčiau). O šiandien tiesiog jūsų klausiu: pasižiūrėkite nuotraukas ir atsakykite, kur slypi šio ketvirtokams duodamo pildyti klausimyno prasmė?

Kritikuojate jus gydžiusius medikus? Pagalvokite apie pasekmes (20)

Žodžio galybė – neišmatuojama ir nepervertinama. Jis gali iškelti į padanges, o gali... ir užmušti. Naujiena šiais laikais dažniausia telpa į kelias taupias eilutes. Tačiau vis tiek guodžiamės, kad tenka kapanotis neišbrendamame iš informacijos srauto, kuriame kai kada pasimeta tai, kas svarbiausia...

Graudi prognozė, kaip Lietuva atrodys po 2 metų (16)

Atsikeliu 2019 metų liepos 17 d. rytą ir, iš anksto paruošęs pusryčius, išleidžiu vaikus į mokyklą. Liko tik dvi savaitės iki mokslo metų pabaigos, tad berniukai su džiugesiu skuba į paskutines etnologijos pamokas.

Dirbu Palangoje – man gėda pasakyti savo atlyginimą (142)

Gyvenimas susiklostė taip, kad po studijų gavau darbą sanatorijoje Palangoje. Svajonė išsipildė, nes dirbu tai, ko visada norėjau, padedu žmonėms reabilituotis po sunkių ligų. Tik labai liūdna, kad mano darbas yra labai menkai apmokamas.

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (77)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.