Visgi ne visoms moterims pakanka tokio vaidmens. Jos nori būti lygios su vyrais (lygios teisėmis, tačiau nebūtinai pareigomis). Su tokiu požiūriu ir iš jo gimstančiu feminizmu daugelis mūsų jau susitaikėme.
Lygybė nėra blogai (tai įrodydami netrukus netgi balsuosime už moterį prezidento rinkimuose). Blogai yra tada, kai feminizmas žengia dar žingsnelį į priekį ir liepia mokimiams (abiejų lyčių – lygybė) rašyti, jog moteris yra tautos stiprybė. O jūs, berniukai, remkitės rašytojos X.Y. kūriniuose piešiamais vyrų portretais ir pripažinkite polinkį į alkoholizmą, abejingumą šeimai ir neištikimybę būsimai žmonai.
Išvadoje nepamirškite pašlovinti moterų: juk jos dainavo, laukdamos brolelių, iš karo parjojančių; juk jos verkė prie slenksčio, kai mes nutarėm į mišką su ginklu eiti; juk jos skalbė kruvinus drabužius ir perrišinėjo žaizdas karo lauko ligoninėse. Juk jos kalbėjo maldą, o mums, nedėkingiems, nieko nebereikėjo – abejingi gulėjom karste (arba pakelės griovyje).
Ir šios krizės metais draugiškai judėkime ta pačia kryptimi: mes gersim, o jūs keiskit vystyklus ir spinduliuokit dvasinę stiprybę.
P.S. apmąstymus sukėlė tema „Tautos stiprybę lemia moters dvasinė stiprybė“ ir ilgas ją pristatantis monologas. Ypač monologas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!