Feministams: komplimentai ar durų atidarymas moteriai - lygių teisių pažeidimas?

 (106)
Gyvendama šiuolaikinėje visuomenėje, kaip ir daugelis aplinkinių, pritariu feminizmo idėjoms. Deja, pastaruoju metu mane vis labiau nuvilia save vadinančių „tikrųjų Lietuvos feministų“ pareiškimai įvairiais klausimais. Tai privertė mane susimąstyti, ar Lietuvos feministinis judėjimas netapo panašesniu į Lietuvos seksistinį judėjimą ir ar noriu save sieti su feministės etikete.
© Shutterstock nuotr.

Dažnai Lietuvos ultra kairiųjų lūpose suskamba žodis „Feminizmas“. Dabar darosi panašu, kad šis žodis ne itin gerai suprastas. Feminizmas traktuojamas kaip visuomeninis-politinis judėjimas, kurio tikslas yra pasiekti, kad moterys turėtų visas politines, socialines ir ekonomines teises bei galimybes, lygias vyrų turimoms. Norėčiau dar kartą pabrėžti sakinio pabaigą: „lygias vyrų turimoms“. Deja, šis esminis faktas yra pamirštamas aktyviųjų teisingųjų kovotojų už „lygias“ teises ir lieka kova už moterų dominavimą, kvotas, kuriose būtų nurodomas minimalus moterų atstovių procentas įvairiose organizacijose.

Vienas keisčiausių radikalių feministinių pažiūrų atstovių bruožas yra paranojiškas neteisybės ir nelygybės ieškojimas kiekvienoje gyvenimiškoje situacijoje. Pavyzdžiui, jų nuomone, durų atidarymas moteriai yra visiškas jos sumenkinimas, nužeminimas ir parodymas, kad ji pati nieko negali padaryti. Mano nuomone, tai yra viena iš tradiciškai likusių moterų privilegijų, dėl kurių būtų
nenaudinga skųstis, nes tai nieku gyvu neapribos moters teisių ir galimybių pasiekti tiek pat ar daugiau už duris atidariusį vyrą.

Kitas puikus pavyzdys yra pyktis ant vyrų, kurie sako komplimentus moterims, neva tai yra būdas ją prisijaukinti ir pasisavinti. Tai yra ganėtinai absurdiška, nes potraukis susirasti partnerį, su kuriuo būtų galima kokybiškai ir įdomiai leisti laiką, tam panaudojant natūralius būdus jį prisivilioti, yra ne tik vyrų, bet ir moterų bruožas. Tokias paranojiškas įžvalgas Zigmundas Froidas, didžiausias feminisčių siaubas, pavadintų tam tikro poreikio nepatenkinimo apraiška.

Kitas labai stebinantis dalykas yra tokių kovotojų nesupratimas, kodėl „feminizmas“ siejamas su pykčiu. Visiškai pritariu tam, kad feminizmas neturėtų būti su tuo siejamas, nes pačios idėjos anaiptol nėra piktos, siekia lygių teisių, bet tikrai neskelbia, kad visi vyrai kiaulės, linkę į dominaciją ir į moterų žeminimą. Deja, aktyviausi asmenys, vadindami save feministais, suteršia pačio judėjimo vardą. Pykčiu, paranoja, nepasitikėjimu ir neapykanta pertvinkę pareiškimai, skelbiantys, kokia tragiška moterų padėtis visuomenėje, kaip jas engia vyrai, aplinka ir visa kita, tikrai susilaukia nemažai pelnytos kritikos. Mano asmeninė patirtis didžiausioje lietuviškoje socialinio tinklo feminizmo grupėje buvo nepamirštama.

Už tai, kad nemačiau nelygybės ir neteisybės ten, kur ją matė didžiausios grupės aktyvistės, man buvo pasiūlyta išeiti iš grupės, nes aš nesilaikiau „įsipareigojimų“. Cituoju ištrauką iš grupės „konstitucijos“: „Prisijungdami prie šios grupės, jūs sutinkate laikytis pagarbios diskusijos taisyklių, netrolinti ir neužsiimti provokacijomis“.

Jei jaučiate, kad feminizmo idėjos negailestingai sužeidė lyčių stereotipais apribotą jūsų mąstymą ir savivertę, jums padės psichologas poliklinikoje ar NVO, tačiau feminizmo grupėje nemokamų psichologų neieškokite. Taip pat nesidalinkite evoliucinės pop-psichologijos įžvalgomis – čia autoritetingi kiti mokslai, o pirmuoju džiaugiamasi kitose vietose. Taip pat man buvo paskelbtas ultimatumas, kad grupėje galėsiu likti tik jei matysiu tai, ką man pasako matyti.

Dar vienas bendras pastebėjimas yra kai kurių moteriškos lyties feminisčių manieros ir siekis būti panašioms į vyrus. Jei pagal jų teoriją moterys yra lygios vyrams, tai kodėl siekiama būti panašiomis į juos? Kodėl buvimas moterimi, rūpinimasis savo išvaizda ir geros manieros yra gėdingas dalykas? Vyrai juk taip pat deda pastangų tam, kad gerai atrodytų, laikosi etiketo ir tyčia nesielgia bjauriai, kad pademonstruotų ir „pasipuikuotų“ savo vyrišku pradu. Laikai jau seniai pasikeitė ir pastangos būti panašioms į vyrus nieku gyvu nėra lygių teisių simbolis, tai yra antifeminizmas, gėdijimasis moteriška lytimi, už kurios teises taip aršiai kovojama.

Kad skaitytojai manęs nesuprastų klaidingai, turiu pasakyti, kad Lietuvoje vis dar yra nemažai problemų, su kuriomis susiduria moterys ir kurias reikia spręsti. Pavyzdžiui, turėtų būti skatinamos tėvystės atostogos, jei abu partneriai yra dirbantys. Tai suteiktų abiems tėvams vienodas sąlygas siekti savo karjeros tikslų. Taip pat nemažai moterų nėra drąsinamos rinktis tiksliųjų mokslų ar technologinės karjeros kelių, nes vis dar pačių moterų yra manoma, kad tai yra vyrų dominuojamos sritys, tačiau dabar poreikis moterų darbuotojų šiose srityse sparčiai didėja, nes įrodyta, kad mišri žmonių komanda daug efektyviau generuoja įdomias idėjas ir naujus metodus, reikalingus problemų sprendimui.

Tam reikėtų daugiau iniciatyvos ir moterims skirtų karjeros renginių, kuriose jos būtų įkvėptos bei supažindintos su įvairiausiomis sritimis ir galimybėmis. Šias problemas padeda spręsti žmogaus teisių aktyvistai, kurie diplomatiškumu pasiekia žymiai daugiau rezultatų nei radikalūs feministai. Kaip jau minėjau, nekalbu bendrai apie visus Lietuvos feministus, kalbu tik apie radikaliuosius, kurių racionalus mąstymas yra užtemdytas noro dominuoti.

Taigi, žmogaus teisių, feministų ir maskulinistų judėjimai yra reikalingi tam, kad išspręstų egzistuojančias problemas ir siektų lygių teisių ten, kur jų nėra. Deja, kraštutinis ir paranojiškas neteisybės ieškojimas tėra liguistas dėmesio troškimas ir laiko gaišimas, kai šis galėtų būti naudojamas diplomatiškam realių problemų sprendimui. Tiek vyrų, tiek moterų teisės yra akivaizdi problema visuomenėje, tačiau ją galima spręsti be pykčio, vieniems kitų neįžeidinėjant.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI Pilietis prašo skaitytojų – pasidalinkite mintimis, ką manote apie feminizmo judėjimą bei lygias moterų ir vyrų teises: atskleiskite, kur įžvelgiate šių lyčių nelygybę, ką manote apie nuolat pabrėžiamus vyrų ir moterų skirtumus. Laukiame Jūsų minčių komentaruose arba el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Lygios teisės“

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaitytojo nuomonė. Laisvės premija turėjo būti įteikta kitiems (47)

Štai ir sulaukėme 26-ujų Sausio 13-osios metinių, o su metinėmis iš paskos – ir klausimas, kam duoti arba kam neduoti Laisvės premiją. Na, pagaliau seimūnai nusprendė, kam šiais metais paskirti premiją – nepriklausomybės akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui.

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (170)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Emigranto prisipažinimas: atsipeikėkit! (441)

DELFI pasirodęs straipsnis apie lietuvį, kuris po penkerių metų nusprendė su šeima iš Norvegijos grįžti gyventi į Lietuvą, diskusijų skiltyje sukėlė gyvenančių gimtinėje ir užsienyje skaitytojų diskusiją, ar teisingai pasielgė istorijos herojus. Nors dauguma ir nepalaikė tokio tautiečio žingsnio, tačiau sutiko, kad ne visada materialinė nauda atstoja Tėvynės ilgesį. Kiti pasidalino ir asmenine patirtimi, tad pateikiame įdomiausias nuomones. Taip pat galite pasidalinti savo patirtimi rašydami adresu el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano sprendimas“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (248)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.