„Facebook“ nykštys: naujos eros pradžia ar eilinė priklausomybė?

 (19)
Like like like ... (angl. mėgti, patikti). Kiek kartų per dieną, valandą, minutę spaudžiate žodį „like“? Jis jau tapo lietuvišku bendriniu žodžiu „laikinti“. Atrodo, jis įpareigoja. Juk „Facebook“ draugai laukia patvirtinimo savo skelbiamai medžiagai. Patiko – argi sunku „palaikinti“... Ir jūs norite pritarimo savo įkeltai nuotraukai, norite dėmesio išsakytai minčiai. Kaip jaustumėtės, jei niekas nesureaguotų į tai, kuo dalinatės?
© AFP/Scanpix

Ar pabandėte paskaičiuoti kiek laiko praleidžiate, kiek dėmesio išeikvojate spausdami klavišo mygtuką ir įkelinėdami vis naujus teiginius ir nuotraukas? Laikas – pats brangiausias dalykas pasaulyje. Deja, dažnai jo nevertiname. Ar pagalvojate, kad atsiduriame užburtame rate? Spaudžiam, spaudžiam, spaudžiam... Kai skaitome ne internetinę spaudą, nesąmoningai ieškom mygtuko „like“ laikraščiuose ir žurnaluose. Kai kuriems skaitytojams atsitinka ir taip... Norisi įvertinti straipsnį, o mygtuko realioje spaudoje nėra.

Gyvename internetiniame amžiuje ir naujos technologijos įsiveržia į mūsų gyvenimus žaibišku greičiu. Ar nors kada susimąstome, kad tampame priklausomi? Kiek dėmesio skiriate bendravimui ne virtualioje erdvėje? Kiek laiko bendraujate su savo artimaisiais gyvai? Žmogus pats pasirenka, ko jam norisi, tačiau ne dažnas suvokia, kad jo mintys jau suaugusios su milžinišką galią turinčiu ir taip nematomai įtraukiančiu socialiniu tinklu. Neveltui jis vadinamas tinklu. Pakliuvai – išsipainioti lengva nebus.

Realus bendravimas – neįkainojamas. „Facebook“ dažnai tik sukuria iliuziją. Vieniši žmonės pasijunta geriau. Nesakau, kad tai blogai. Užmegzti pažintis ir ryšius virtualiai – sveikintinas dalykas. Tačiau demonstruodami savo gyvenimą, praleisdami valandų valandas virtualiose diskusijose, net nesusimąstydami save išsekiname.

Užuot save dalinus į kairę ir į dešinę, verčiau pabūti su savimi, pagalvoti, paklausyti, ką kalba mūsų širdis. Nuo kelių metų vaikas nebesitraukia nuo kompiuterio, arba nepaleidžia iš rankų išmaniojo telefono? Nuo dviejų. Dvimetis jau puikiai susigaudo ką spausti, kad ekrane pasirodytų įvairūs judantys vaizdai, lydimi įmantriausių garsų, kurie taip pat atlieka savo funkciją. Jie – pririša.

Kompiuteriniai žaidimai – naujieji vaikų žaislai. Vaikai gali ramiai sau žaisti virtualius žaidimus valandų valandas. Tėvai, norėdami, kad vaikas apsiramintų, lengva ranka patiki vaikams savo daugiafunkcinius mobiliuosius telefonus. Kad tik būtų ramu. Taip, visai neturėdami jokių blogų minčių, leidžiame vaikams įklimpti į virtualią erdvę.

Labai plona gija skiria ją nuo realybės. Žmogus nebesusivokia pasaulyje – kas jis toks ir kur beeinąs. Mūsų mintys – mūsų gyvenimo rodyklė, kryptis. Jos – kuriamoji mūsų ateities galia. Kokią ateitį kuriame? Kokiame pasaulyje gyvename? Ar esame realaus gyvenimo dalyvis, ar iliuzijos pavojingai apraizgiusios mūsų mintis? Pažanga – teigiamas dalykas, tik nepamirškime, kaip greitai galime save nuvesti į susinaikinimą.

Linkiu visiems šviesių minčių ir interneto klystkeliuose nepakliūti į iliuzijos pinkles, bet leisti jūsų širdžiai plakti visatos ritmu.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!


Pasidalinkite nuomone, ar esate priklausomas nuo socialinių tinklų? Galbūt atvirkščiai - manote, kad tai puiki vieta susipažinti? Laukiame jūsų nuomonės komentaruose arba el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Facebook“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ar išvažiuoti su J. Statkevičiumi iš Lietuvos? Turiu jums atsakymą (64)

Taip, rašau iš užsienio ir ne, nesu emigrantas, bent jau savęs tokiu nelaikau. Stebiu nuolatines batalijas interneto erdvėje ir komentarų apkasuose tarp sakančių „užsienyje geriau“ ir tarp tų, kurie „mylim Lietuvą ir jos neišduosim“. Ir taip pat noriu pasidalinti savo mintimis.

Vyras atvėrė piniginę – suskaičiavo, kiek pinigų išleidžia per mėnesį (95)

„Minimali alga turi būti 1000 eurų per mėnesį, kad už ją būtų galima išgyventi. Visa kita yra nesąmonės ir „bobučių“ pasakojimai“, – piktinosi DELFI skaitytojas Mantas B., išdrįsęs viešai išdėstyti, kiek ir kam išleidžia per mėnesį. Kviečiame jo išlaidas palyginti su savosiomis ir pasidalinti, kaip šeimos finansus tvarkote jūs el.p. pilieciai@delfi.lt.

Bedarbės perfekcionistės darboholikės dienoraštis: kodėl man dabar gerai (I) (4)

2016 m. vasario 15 d. Ar žinote posakį „Jei jums atrodo, kad yra taip blogai, kad blogiau būti negali, jūsų skurdi fantazija“? Mano fantazija neskurdi, nes man vis dar atrodo, kad:

Gėdini apsiperkančius Lenkijoje? Turėtum atsiprašyti (410)

Na, atsiprašau, kad ir koks „patriotas“ rašė straipsnį „Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių“, jis aiškiai nežino ar net nebando įsigilinti į aptariamą situaciją, surasti joje bent dalį tiesos.

Skaičiuojate, kad per mėnesį pakanka poros šimtų eurų? Pasižiūrėkite į mano išlaidas (936)

Nustačius, kad minimalių poreikių krepšelis, iš kurio žmogus per mėnesį galėtų išgyventi, yra 238 eurai per mėnesį, DELFI pasiteiravo skaitytojų, ar jiems tokios sumos pakaktų. DELFI Piliečiui parašė ne vienas skaitytojas, norintis išsakyti savo nuomonę. Pavyzdžiui, vieniša mama Erika tikina, kad gaudama didesnes pajamas negali sau daug ko leisti. Publikuojame jos mintis.