„Eurovizijos“ politika: kodėl mus myli gruzinai ir kaip atsidėkosime lenkams

 (130)
Jeigu vėl kaip prieš 5 metus turėčiau rašyti politikos mokslų bakalaurinį, šį kartą tikrai rinkčiausi kitą temą – apie „Euroviziją“, šalių draugystę ir geopolitiką. Muzikinė dalis ten niekada nebūna tokia įdomi kaip balsavimo rezultatai. Žiniasklaida Lietuvoje kol kas kalba tik apie muzikinę dalį, bet ten ir taip jau viskas aišku, todėl sumetu savo pastebėjimus apie man įdomesnę geopolitinę „Eurovizijos“ pusę.
Duseldorfas alsuoja "Eurovizija 2011"
© DELFI / Audrius Solominas

Baltijos šalių vienybė

Baltijos kelio praktiškai nebeliko – liko tik kaimyninių valstybių draugystė – lietuvių palaikoma, estų griaunama. Latviai taškais apdalino savo kaimynus lietuvius (7 taškai) ir estus (4 tšk. finale ir 8 tšk. pusfinalyje). Lietuviai latviams negalėjo paskirti taškų, nes jų nebuvo finale, bet estams paskyrė 7 taškus. Tuo tarpu estai Lietuvai davė apvalų nulį – nes nebenori būti Baltijos valstybė, nori būti skandinavais.

Estai ir Šiaurė, arba vienpusė meilė

Kad estai žiūri nebe į pietinius Baltijos kaimynus, bet į Šiaurę ir į Skandinavijos Vakarus, įrodo jų balsavimas finale – 12 taškų švedams, 10 danams, 7 suomiams. Tiesa, pusfinalyje jie dar paskyrė Latvijai 8 balus. Tačiau švedai į estų bandymą prisišlieti ir tapti skandinavais žiūri gan skeptiškai (tik 6 balai pusfinalyje ir nulis balų finale estams nuo jų naujųjų draugų švedų). Norvegai davė 2 taškus, bet greičiausiai labiau emigracijos nei skandinaviškos meilės rezultatas (Lietuva iš norvegų gavo daugiau – 3 taškus). Suomiai, kaip estų kaimynai ir tos pačios tautinės kilmės atstovai, žinoma, nepagailėjo daugiau – 7 taškų finale.

Susumavus – estai skandinavų valstybėms finale davė 29 balus, iš jų gavo 11 balų. Nuo Baltijos šalių bėga, bet skandinavai dar nepriima?

Niekas nebemyli Rusijos?

Netgi atmetus tai, kad šiemet ir pati Rusijos daina, matyt, daug kam nepatiko, iš vakarinių buvusių sovietinių kaimynių balų ji gavo mažai. Lietuva davė tik 6 balus – „tik“ sakau atsižvelgdamas į tai, kad Vilniuje populiariausias radijas yra „Ruskoje Radijo“, o „Pervyj Baltyskij Kanal“ Lietuvoje jau patenka į žiūrimiausių kanalų ketvertuką. Dar keisčiau su Latvija – buvau tikras, kad 40 proc. Latvijos gyventojų lems bent kokius 10 balų Rusijai, bet nepaskyrė nė taško! Netikrinau, bet gal čia vienintelis kartas „Eurovizijos“ istorijoje, kai latviai neduoda rusams nė taško? Net ir tie patys estai, kur rusų jau „tik“ ketvirtadalis tėra, Rusijai paskyrė 5 balus. Panašiai nustebino Baltarusija savo partneriui, dujų maitintojui, atominių elektrinių statytojui ir šiaip mylimam kaimynui paskyrusi tik 5 balus. Dar daugiau – 12 balų davė Rusijos priešei Gruzijai.

Baltarusiai Lietuvą mato taip, kaip Batka nurodo

Bent jau taško iš Baltarusijos tikėjausi – kad ir 20 metų laike nutolęs, bet vis tiek kaimynas. Pasirodo ne – matyt, propaganda veikia per daug gerai ir mus ten žmonės vertina taip, kaip jiems į galvą kalama ištisus metus. Nepadėjo net draugiški LR Prezidentės „viražai“ Minske.

Papildymas: o visgi buvau praleidęs 6 pusfinalio balus, kuriuos mums paskyrė Baltarusija. Gerai, visgi turi sąžinės tauta. O finalo balus gal ir pats Lukašenka pakoregavo – juk mes Vakarų dalis, kuriuos jis apkaltino savo dainininkės nesėkme.

Tolimiausia ir turbūt karščiausia meilė Europoje

Man, kaip Gruzijos fanui, šiame geopolitiniame šou tikrai patiko tai, kad Lietuva su Gruzija finale apsikeitė aukščiausiais įvertinimais. Abiejų šalių dainos nebuvo stebuklingos, vadinasi, balsuota ne dėl muzikos, o dėl santykių. Kai Turkija su Azerbaidžanu nuolat apsimaino 12 balų – įprasta. Tą patį daro Graikija su Kipru, panašiai elgiasi ir daugelis kitų porų, tik ne visada meilė abipusė (Portugalija su Ispanija, Islandija su Danija, Malta su Italija, Makedonija su Bosnija ir Hercegovina, Belgija su Prancūzija ir t.t.). Bet jie visi yra kaimynai.

Yra dar kita grupė, kurios balsavimo rezultatus ir „meilę“ lemia emigrantai (12 balų nuo Austrijos bosniams, arba 12 Italijos balų, nukeliavusių į Rumuniją). Bet arba neradau, arba tikrai Europoje nėra kitos tokios šalių poros, kuri viena nuo kitos būtų nutolusi bent 2000 km, kurios nesietų jokios tautinės sąsajos, kurios neturėtų emigracijos ryšio ir vis tiek beveik kasmet „Eurovizijoje“ keistųsi aukštais arba aukščiausiais balais. Vienintelė tokia – Lietuva ir Gruzija, šiemet finale paskyrusi po 12 balų viena kitai.

Kažkas unikalaus, taip? Kodėl mus myli gruzinai, lengva įsitikinti Tbilisyje pabendravus su pora pirmų sutiktų taksistų, bet kodėl lietuviai atsako tuo pačiu – bent jau man šiek tiek neaišku, juk Gruzijoje buvę tikrai ne tiek ir daug lietuvių. Atsiranda pakaitalas „braliukams“?

Skirtumas, kai kariauja tautos, ir kai kariauja tik jų vadai

Įdomios dvi poros, kurios tarpusavyje gyvena beveik karo stovyje, bet jų balsavimo rezultatai skirtingi. Azerbaidžanas ir Armėnija, nors ir yra kaimynai, bet nuoširdžiai nekenčia vienas kito, todėl vienas iš kito negavo nė taško – jau įprasta tarp šių valstybių (apie vienas kito erzinimus ir balsuojančiųjų iškvietimus į apklausas jau rašiau pernai). Tuo tarpu prieš 3 metus pakariavusios ir vis dar nedraugaujančios valstybės – Gruzija ir Rusija – pusfinalyje viena kitai paskyrė po 5 balus (finale – gruzinai davė 4, rusai 6). Čia prisiminiau gruzinų taksistus, kurie kartoja, jog rusai – geri žmonės, tik jų dabartinė valdžia buka, dėl to ir kyla karai. Apie Sakašvilį, beje, jie kalbėjo panašiai.

Pavardžių rašyba lotyniškomis raidėmis

Jei koks nors „The Economist“ ar panašaus leidinio žurnalistas vėl bandys analizuoti Lietuvos ir Lenkijos konfliktą, pažvelgęs į „Eurovizijos“ rezultatus ir nežinodamas E. Saszenko kilmės, galės manyti, kad iš lenkų pusės ketinimai visai geri – jie juk Lietuvai davė net 12 balų (ir pusfinalyje, ir finale). Lietuviai tuo tarpu – blogiečiai, jie atsilygino vos 2 balais.

Kaip atsidėkojimą lenkams pagaliau galėsime leisti rašyti pavardes lotyniškai rašmenimis.

Lietuviški emigrantai

Čia kaip ir nieko nauja – pagal Lietuvai skirtus balus galime braižyti lietuviškos emigracijos žemėlapį, kuris ir taip visiems aiškus: D. Britanija, Airija, Norvegija, Ispanija. Kitais metais, tikriausiai, prie šių valstybių jau gali prisijungti ir Vokietija. Dabar tapo aišku, kur dingo tas pusė milijono lietuvių, pasigestų per surašymą – pažiūrėkite į pusfinalio balsavimą: 83 mln. gyventojų turinti D. Britanija Lietuvai paskyrė 12 balų. Dainai, kuri finale liko beveik pačiame gale.

Neutralitetas vs. „Eurovizija“

Būti neutraliems gerai per pasaulinius karus, bet per „Euroviziją“ naudos tai neduoda – pažiūrėkite į Šveicariją. Šveicarų kaimynai prancūzai, vokiečiai, italai ir austrai, matyt, neutraliteto karuose dėka pamiršo, kad turi tokią kaimynę – per paskutinius 11 metų „Eurovizijoje“ Šveicarija paskutinę vietą užėmė net 4 kartus. Šiemet irgi (finale). Galėtų konkuruoti su lietuviais?

Žiūrint į „Eurovizijos“ rezultatų lenteles, būtų galima ir daugiau įdomių dalykų atrasti, bet užteks. Ir nesakykite, kad „Eurovizijos“ konkursas neįdomus.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Gyvenu Vilniuje ir uždirbu tiek, kad kiti gali pavydėti: štai jums planas, kaip to pasiekti (225)

DELFI publikuotos 25-erių metų jaunuolio mintys apie jo uždirbamą atlyginimą paskatino pasidalinti savo patirtimi DELFI diskusijų skiltyje ir kitus panašaus amžiaus skaitytojus. Skelbiame vieno iš jų nuomonę, kuri galėtų suteikti paskatos dabartiniams moksleiviams, kaip siekti gerai apmokamo ir patinkančio darbo. Išsakytos mintys susilaukė didelio kitų skaitytojų palaikymo.

Esu mokytoja ir būsiu atvira – dailės pamokos mažiau svarbios nei lietuvių kalbos (189)

Šeštadienio rytą sėdėdama prie 23 dvyliktokų rašinių pasidarau pertraukėlę ir peržvelgiu žinias. Suerzino švietimo ministrės mintis: „Ar tikrai lietuvių kalbos mokytojas svarbesnis nei dailės mokytojas? Tikrai ne“ – teigė ministrė.

Merginą butas nuomai iškart sužavėjo – tik vėliau sužinojo gėdingą „šeimininkės“ planą (122)

Esu studentė, kartu su draugu praėjusios vasaros rugpjūčio mėnesį pradėjome ieškoti vieno kambario buto nuomai. Kadangi tuo metu, sužinoję kur įstojo, į miestą atvyksta daug naujų studentų, jie pradeda ieškoti buto, rasti namus nuomai vasaros pabaigoje nėra lengva. Daugelis butų greit išnuomojami, kainos gana didelės, o visi bendrabučiai – užimti, tad bet koks naujas skelbimas iškart sudomina. Taip greit mažėjant butų pasirinkimui, atsirado vienas naujas skelbimas, kuris iškart patraukė akį.

Mokytoja pratrūko: ministre, padarykite namų darbus (623)

Į tamo.lt mokytojai gavo informacinius teiginius iš ŠMM. Kadangi teigiama, jog vyksta polemika atostogų ilginimo klausimu, pabandykime padiskutuoti (grotelėmis pažymėti teiginiai iš gautos žinutės).

Emigrantą pribloškė Seimo narių pasiūlymas: neduoda ramybės, ką daro valdžia (37)

Nors jau ne vienerius metus esu toli nuo Lietuvos, bet kasdien atidžiai seku įvykius savo gimtinėje. Ir kasmet, grįžęs atostogų, pastebiu, kad tiek politinė, tiek ekonominė padėtis čia tik blogėja. Žmonės vis labiau nepatenkinti gyvenimu, atlyginimu ir valdžia.