Perskaičiau straipsnį „Moters laimė – tik su vyru?“ - tikrai nenorėčiau sutikti su psichologijos žinovo Tomo Jono Girdzijausko imperatyvais, kad be vyro moteris negali būti laiminga. Žinoma, daugumas moterų yra sutvertos šeimai, jų negąsdina kasdienė namų rutina. Bet esu įsitikinus, kad norėjimas žmones (moteris) įsprausti į vieną uniformą nėra teisingas. Pavyzdys - aš pati.
Jau vaikystėje manęs netraukė lėlės ir šeimyninis gyvenimas, nors gimiau normalioje ir harmoningoje šeimoje. Visada svajojau apie pasaulio pažinimą, apie galimybę mokytis.Labai patikdavo analizuoti, mąstyti filosofiškai. Kada mano metų mergaitės svajojo susirasti tą vienintelį, man rūpėjo kiti dalykai. Apsigyniau disertaciją, turėjau įdomų darbą, įdomių draugų, teko nemažai pakeliauti.
Likau viena. Bet nelabai dėl to ir gailiuosi, nes žinau, jog gyvenau pagal savo prigimtį. Pagal ją buvo ir mano pasirinkimas. Nepavadinčiau savęs egoiste, nes visada ieškau galimybių padėti kitiems, silpnesniems už mane, blogiau gyvenantiems. Žinoma, jeigu būtų pasitaikęs vyriškis, kuris būtų tikrai inteligentiškas, išsilavinęs, patrauklus ir kitomis prasmėmis, tikrai būčiau ištekėjus. Deja, sovietinėje Lietuvoje, o ypač provincijoje tokių vyrų buvo tik vienetai. Ir juos domino tik gražuolės arba potencialios patarnautojos - klusnios, nuolankios moterys.
Vargu, ar laimingos buvo tos išsilavinusios moterys, kurios, norėdamos žūtbūt sukurti šeimą, tekėjo už kokių kolūkinių traktoristų. Pažįstu porą tokių porų - nieko gero. Todėl žongliruojant visais imperatyvais su žodeliu „tik“, reikėtų prisiminti, jog Lietuvoje visada buvo daug daugiau moterų negu vyrų ir kad jos visada buvo labiau išsilavinusios. O kur dar didžiulė vyrų dalis, piknaudžiaujanti alkoholiu?
Pasižiūrėkim, kas Lietuvoje patiria smurtą. Gal netekėjusios moterys? Žinoma, ne. Smurtą dažniausiai patiria tos, kurios ištekėjo už alkoholikų ir ne tik. T. J. Girdzijauskas teigia, kad netekėjusios moterys praranda emocinę pusiausvyrą. Daryti tokius apibendrinimus - labai primityvu ir neteisinga.
Teko bendrauti su vienuolėmis Lietuvoje ir kitose valstybėse. Dieve, kokios tai „išlaikytos“, subalansuotos ir švelnios moterys! Taip pat pažįstu ne vieną „laimingai“ ištekėjusią moterį - isterikę ir egoistę. Vienas užsienietis, pagyvenęs ilgoką laiką Lietuvoje, taip atsiliepė apie mus: „Lietuvoje visi rūpinasi tik savo šeima, na, o štai jeigu tu tai šeimai nepriklausai, tada tavęs nepastebi arba net nekenčia“.
Toks įvertinimas, mano supratimu, per daug kategoriškas, tačiau dalis tiesos jame yra. Nes tos moterys, kurios turi šeimą, dažnai myli tik ją, o tos, kurios jos neturi - myli visą pasaulį. Prisiminkime vien Motiną Teresę. Ji, kad ir netekėjusi, buvo pati nuostabiausia moteris.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!