Esu kairiarankė ir tuo didžiuojuosi!

 (46)
Rugpjūčio 13-ąją minėtos tarptautinės kairiarankių dienos proga DELFI Pilietis paprašė kairiarankių pasidalinti savo pastebėjimais apie tai, kaip jiems sekasi gyventi dešiniarankių dominuojamame pasaulyje. Akvilė Rudytė pasidalijo savo pastebėjimais ir sako - „esu kairiarankė ir tuo didžiuojuosi“.
© Shutterstock nuotr.

Esu kairiarankė ir man tai patinka. Be to, tai jau lyg šeimos tradicija: kairiarankiais gimė mano teta, senelis (jos tėvas) ir mano pusseserė (tetos dukra) bei aš. Belieka tik spėliot, ar, jei turėsiu vaikų, vienas jų bus kairiarankis kaip ir aš.

Žmonės dažnai nustemba, kai pagauna save pastebėjusius, kuria ranka aš rašau. „Tu kairiarankė?“. „Taip“, - nusišypsau, ir baigiu brūkštelėti dokumente paskutines eilutes.

Neigiamų patirčių dėl kairiarankiškumo prisirinkti neteko, tik pati nuolat juokauju, kad mane labiau „traukia“ į kairę pusę tiek minant dviratį, tik einant gatve. Giminaičiai patraukia per dantį - gerai, kad nevairuoju automobilio, bent jau kol kas.

Tiesa, tuo tarpu iš tetos teko girdėti, kad mokytojai mokykloje vertė „persiorientuoti“, retkarčiais liniuote kirsdami per rankas, ir todėl ji išmoko rašyti dešine ranka. Dabar dažniau ją ir naudoja. O senelio, gimusio 1938 - aisiais, neperorientavo nė to meto griežta mokyklos tvarka.

Pati iš mokyklos laikų pamenu tik susikrimtusią technologijų mokytoją, kai jai, dešiniarankei, tekdavo misija mane mokyti siuvimo ar mezgimo, mat kairiarankiams - viskas atvirkščiai. Gal todėl rankdarbiai man niekad ir nesisekė - net ir tuomet, kai buvo leista atsisėsti prie siuvimo mašinos.

Nepatogumų, būnant kairiarankiu, galima patirt nebent rašant rašalu: šis džiūsta pakankamai lėtai, tad išsitepti rankas ir ištepti rašomą tekstą - vieni juokai. Tiesa, teko girdėti, jog kuriamos specialios kanceliarinės priemonės kairiarankiams, kaip antai greitai džiūstantis rašalas ar specialios žirklės.

Pati asmeniškai manau, kad kairiarankiškumas - smagi ypatybė. Savęs be jo neįsivaizduoju, aš nebūčiau aš, net jei šis pasaulis ir priklauso dešiniarankiams. Ir net jei mano rašysena neprimena dailyraščio, o aplinkiniai aikčioja - manau, kad esu ypatinga, ir tuo didžiuojuosi.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Po mokytojos pasisakymų Telšiuose rėžė, ką galvoja: žinau, iš kur ta neapykanta (128)

Štai ir dar vienas skandalas, suskaldęs Lietuvą. Telšiuose tikybos mokytoja pasakojo apie gėjus-hanibalus, vadino juos pedofilais ir prievartautojais. Dar dėjo kūjį su pjautuvu ant LGBT vėliavos.

Nenoriu nieko pažeminti – uždirbančio mažiau nei 900 eurų nepažįstu (691)

Vis užsuku paskaityti straipsnių ir komentarų apie pinigus... Rašydamas ši straipsnį nenorėčiau kažko įžeisti ar pažeminti. Man 25-eri metai, dirbu samdomą darbą, ne pagal studijuotą specialybę (inžinerija), į rankas gaunu 1500 eurų.

Mokytojos atsiųstas ketvirtoko atsakymas suspaus širdį: kam klausinėjate tokių dalykų? papildyta specialistės komentaru (430)

Esu mokytoja ir šiuo metu sukuosi standartizuotų testų ir kitokių man nelabai suprantamų veiklų rate. Tačiau šiuolaikinė švietimo sistema nesudaro galimybės ją bent kiek suprasti (bet čia atskirą straipsnį parašyti galėčiau, jei norėčiau). O šiandien tiesiog jūsų klausiu: pasižiūrėkite nuotraukas ir atsakykite, kur slypi šio ketvirtokams duodamo pildyti klausimyno prasmė?

Pavaduotojos skambutis perpildė kantrybės taurę: kaip pavadinti tokį elgesį? (111)

Paskutinius metus mokausi mokykloje ir esu mačiusi daug neteisybės, mokytojų, kurie nekreipia dėmesio į mokinius, bet šiandien rašyti mane paskatino pavaduotojos išpuolis prieš man patį brangiausią žmogų – mamą.

Kritikuojate jus gydžiusius medikus? Pagalvokite apie pasekmes (25)

Žodžio galybė – neišmatuojama ir nepervertinama. Jis gali iškelti į padanges, o gali... ir užmušti. Naujiena šiais laikais dažniausia telpa į kelias taupias eilutes. Tačiau vis tiek guodžiamės, kad tenka kapanotis neišbrendamame iš informacijos srauto, kuriame kai kada pasimeta tai, kas svarbiausia...