Esu kairiarankė ir tuo didžiuojuosi!

 (46)
Rugpjūčio 13-ąją minėtos tarptautinės kairiarankių dienos proga DELFI Pilietis paprašė kairiarankių pasidalinti savo pastebėjimais apie tai, kaip jiems sekasi gyventi dešiniarankių dominuojamame pasaulyje. Akvilė Rudytė pasidalijo savo pastebėjimais ir sako - „esu kairiarankė ir tuo didžiuojuosi“.
© Shutterstock nuotr.

Esu kairiarankė ir man tai patinka. Be to, tai jau lyg šeimos tradicija: kairiarankiais gimė mano teta, senelis (jos tėvas) ir mano pusseserė (tetos dukra) bei aš. Belieka tik spėliot, ar, jei turėsiu vaikų, vienas jų bus kairiarankis kaip ir aš.

Žmonės dažnai nustemba, kai pagauna save pastebėjusius, kuria ranka aš rašau. „Tu kairiarankė?“. „Taip“, - nusišypsau, ir baigiu brūkštelėti dokumente paskutines eilutes.

Neigiamų patirčių dėl kairiarankiškumo prisirinkti neteko, tik pati nuolat juokauju, kad mane labiau „traukia“ į kairę pusę tiek minant dviratį, tik einant gatve. Giminaičiai patraukia per dantį - gerai, kad nevairuoju automobilio, bent jau kol kas.

Tiesa, tuo tarpu iš tetos teko girdėti, kad mokytojai mokykloje vertė „persiorientuoti“, retkarčiais liniuote kirsdami per rankas, ir todėl ji išmoko rašyti dešine ranka. Dabar dažniau ją ir naudoja. O senelio, gimusio 1938 - aisiais, neperorientavo nė to meto griežta mokyklos tvarka.

Pati iš mokyklos laikų pamenu tik susikrimtusią technologijų mokytoją, kai jai, dešiniarankei, tekdavo misija mane mokyti siuvimo ar mezgimo, mat kairiarankiams - viskas atvirkščiai. Gal todėl rankdarbiai man niekad ir nesisekė - net ir tuomet, kai buvo leista atsisėsti prie siuvimo mašinos.

Nepatogumų, būnant kairiarankiu, galima patirt nebent rašant rašalu: šis džiūsta pakankamai lėtai, tad išsitepti rankas ir ištepti rašomą tekstą - vieni juokai. Tiesa, teko girdėti, jog kuriamos specialios kanceliarinės priemonės kairiarankiams, kaip antai greitai džiūstantis rašalas ar specialios žirklės.

Pati asmeniškai manau, kad kairiarankiškumas - smagi ypatybė. Savęs be jo neįsivaizduoju, aš nebūčiau aš, net jei šis pasaulis ir priklauso dešiniarankiams. Ir net jei mano rašysena neprimena dailyraščio, o aplinkiniai aikčioja - manau, kad esu ypatinga, ir tuo didžiuojuosi.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ko nori urėdai? (42)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (513)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (477)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.

Susitikinėjau su „barakuda“ – ji mane išmokė svarbaus dalyko (219)

„Jei reiktų pasakyti, kad barakuda visada blogai, pasakyčiau, kad ne“, – ne vieną stebinančią mintį DELFI diskusijų skiltyje išsakė komentatorius „Konfucijus“. Perskaitęs atvirą vaikino istoriją „Trūko kantrybė – pažinčių svetainėje sutikau „barakudą“, jis išdrįso viešai pasidalyti savo mintimis apie sutiktas moteris, kurioms labiausiai rūpėjo jo pinigai. Dalijamės jo diskusijų skiltyje paskelbtu pasakojimu ir kviečiame atsiųsti savąjį el.p. pilieciai@delfi.lt.

Studento pagalbos šauksmas: bendrabutis – prastas, o administracija mumis naudojasi (63)

DELFI sulaukė pasipiktinusio, Lietuvos sporto universiteto studentu prisistačiusio žmogaus skundo, kuriame jis sukritikavo sprendimą priverstinai apklausti šio universiteto studentus. Pasak skundo autoriaus, prisijungiant prie informacinės sistemos, buvo privaloma atsakyti į apklausą apie universiteto autonomiją. Be to, skaitytoją stebina ir minėto universiteto bendrabučio sąlygos. „Labai liūdna, kad aukštosios mokyklos administracija, besigirdama moksliniais pasiekimais, pamiršta paprastas studentų gyvenimo sąlygas“, – rašė skundo autorius. Jo laišką ir universiteto komentarą galite rasti žemiau.