Esė konkursas. Roges ruošk vasarą, o vairuotojus – tik žiemą

 (12)
Ko gero, viena svarbiausių priežasčių, paskatinusių rašyti esė, tapo šiemet gerokai užsitęsusi žiema – tradicinis vairuotojų keiksmų objektas.
© DELFI

Ne paslaptis, jog šis metų laikas pasižymi nemaloniais netikėtumais – sniego ar šlapdribos papliūpomis, lijundra, plikledžiu, lede „išmaltomis“ provėžomis, sniego pusnimis tiesiog važiuojamojoje dalyje, dėl „nepraeinamų“ šaligatvių važiuojamojoje dalyje besiblaškančiais pėsčiaisiais. Šie netikėtumai gana gerai žinomi ir man, nes ne taip jau seniai buvau vienas iš palyginti negausios kandidatų į vairuotojus dalies, kuri ryžtasi praktinio vairavimo egzaminą laikyti šaltuoju metų laiku.

Nepaisant teigiamą rezultatą davusio pasiruošimo egzaminui, galiu drąsiai save priskirti prie tų, kuriems vairavimas ant slidžios kelio dangos – ilgo ir kantraus tobulinimo dar laukiantis procesas. Be abejo, man, kaip ir daugeliui vairuotojų, nepavyko ir nepavyks visiškai išvengti situacijų, kai apledėjusiame kelyje automobilis pradeda slysti (iki šiol sėkmingai, tfu tfu tfu...). Tačiau faktas akivaizdus – pavyks ar nepavyks suvaldyti slystantį automobilį tiesiogiai priklauso tik nuo vairuotojo įgūdžių ar ... tų įgūdžių nebuvimo.

Kad vairavimas žiemą ryškiai skiriasi nuo vairavimo kitais metų laikais, žino daugelis. Kiekvienas saugaus eismo specialistas pasakytų, jog vairavimas tokiu metu reikalauja kitokios akceleracijos, švelnesnio stabdymo, valdymo vairu. Nepaisant to, niekam nėra paslaptis, kokiu metų laiku valstybės įmonėje „Regitra“ praktinio vairavimo egzaminus yra išlaikiusi ir vairuotojų pažymėjimus gavusi didžioji vairuotojų dalis. Neatsitiktinai ir statistiniai duomenys aiškiai byloja, jog daugiausia eismo įvykių žiemą įvyksta todėl, kad vairuotojai pernelyg dažnai linkę kliautis vairavimo vasarą įgūdžiais.

Ne man vienam turėtų kilti klausimas, ar pakankamus įgūdžius saugiai vairuoti ant prispausto sniego ar ledo turi birželio ar liepos mėnesį vairavimo mokyklą baigęs asmuo. Vis dėlto, už saugų eismą atsakingoms institucijoms, taip pat Seimui ir Vyriausybei tokių klausimų nekyla. Kaip nekyla ir klausimų, ar toks asmuo turi pakankamus įgūdžius saugiai vairuoti tamsoje, per rūką, užmiesčio keliuose, žvyrkeliuose ir pan. Nepopuliarus, bet negailestingų įvykių verčiamas užduoti klausimas – ar tikrai 45 minučių nepriekaištingas pasivažinėjimas sausomis ir švariomis saulės šviesoje nutvieksto miesto gatvėmis leidžia įvertinti, jog asmuo pasirengęs saugiai vairuoti visur ir visais metų laikais. Bijau, jog ateityje į šį klausimą skaudūs įvykiai taip pat gali priversti atsakyti.

Absurdo teatru virtęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų, reglamentuojančių papildomą mokymą pradedantiesiems vairuotojams, (ne)įgyvendinimas pasipiktinimą turėtų kelti ne todėl, jog du metus galiojantys vairuotojų pažymėjimai į galiojančius dešimt metų keičiami be papildomo mokymo. Kiek žinoma, vienu iš papildomų mokymo elementų turėtų tapti automobilio šoninio arba visų ratų slydimo imitavimas. Tačiau toks imitavimas būtų visiškai ne pro šalį daugeliui vairuotojų, ypač baigusių vairavimo mokyklas vasarą. Trejų ir daugiau metų vairavimo stažas (kur garantija, kad visuomet ne „popierinis“ ar ne tik šiltuoju metų laiku įgytas) nėra pagrindas nesidomėti (kad ir tam tikros atrankos būdu), kaip asmuo sugeba suvaldyti transporto priemonę slidžiame kelyje. Negana to, nelogiška papildomus mokymus rengti po dvejų metų nuo egzamino išlaikymo – būtina, jog jau pirmąją plikledžio dieną išvažiavęs į kelią vairuotojas netaptų vien tik prie vairo įsitaisiusiu kritiškos situacijos stebėtoju.

Pripažinti nepakankamus savo vairavimo ekstremaliomis sąlygomis įgūdžius ir siekti juos tobulinti – drąsos ir atsakomybės požymis. Tokios drąsos ir atsakomybės linkiu daugeliui vairavimo pažymėjimų turėtojų.

DELFI skaitytojas Artūras

Norite ir Jūs dalyvauti konkurse? Rašykite mums trumpą esė (apžvalgą, straipsnį) apie:

- Jūsų pasiūlymus, susijusius su eismo saugumu kelininkams, policijai, kelių eismo taisyklių rengėjams, kitiems vairuotojams, pėstiesiems, dviratininkams, motociklininkams ir t.t.; - galbūt Jums saugus eismas asocijuojasi su pagalba kelyje, mandagumu, eismo kultūra ir t.t. Galite rašyti ir istorijas susijusias su tuo;

- asmeninę patirtį, įdomius nuotykius ar pamokančias istorijas, susijusias su saugiu eismu;

- galite parašyti tiesiog laišką „pusgalviui" ar priešingai - itin geram, - vairuotojui.

Esė siųskite mums el. paštu: pilieciai@delfi.lt (laiško pavadinime reikia nurodyti „Konkursui Saugaus eismo esė“).

Konkurso nugalėtojų laukia draudimo bendrovės „Gjensidige" įsteigti prizai - kuponai draudimo paslaugoms įsigyti:

1. Pirmosios vietos nugalėtojui - 1000 Lt vertės kuponas.

2. Antros vietos nugalėtojui - 500 Lt vertės kuponas.

3. Trečios vietos nugalėtojui - 300 Lt vertės kuponas.

Daugiau informacijos apie konkursą skaitykite aprašyme paspaudę šią nuorodą

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Maži Seimo narių padėjėjų atlyginimai: ar jie skiriami pritraukti tik gražias studentes? (48)

Žiniasklaidoje pasirodė straipsnis apie Sauliaus Skvernelio užslėptą norą pasikelti sau atlyginimą. Ir nieko čia tokio, nes, tiesą pasakius, mūsų parlamentarai lyginant su kitų Europos Sąjungos šalių parlamentų nariais – skurdžiai.

Po ilgo laiko apsilankė sporto salėje – kolegų sportininkų komentarai suerzino (48)

Niekada negalvojau, kad man prireiks apsilankymų sporto salėje. Visada aktyvus mano laisvalaikis – jodinėjimas, šaudymas ar archeologija padėdavo man išlaikyti geras kūno linijas. Tačiau pernai atšventęs trisdešimtmetį, nusprendžiau atsikratyti vadinamojo alaus pilvo (alkoholio nevartoju).

Dviejų vaikų mama: noriu būti reikalinga savo kraštui, bet nebegaliu (99)

Man 46 metai, esu pilna vidinės ugnies ir noro būti ir gyventi Lietuvoje, noriu būti reikalinga savo kraštui.

Papasakojo apie darbą kazino: spjaudymas ir stumdymas dar ne blogiausia (78)

Pastaruoju metu vis dažniau susimąstau, ar tikrai Lietuvoje gyventi taip gera? Vos tik įjungi žinias, internetą ar šiaip pradedi pokalbį su pažįstamais iškart girdi: kainos kyla, algos mažos, ne gyvenimas, o išgyvenimas.

Susidūrimas su nepriklausomybės kartos jaunuoliu – jo nerimas turėjo priežastį (46)

Skaičiau Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės straipsnį „Kaip mus žalojo“. Idomus sutapimas, bet kaip tik pastaruoju metu teko bedrauti su studentu iš Lietuvos – jaunu žmogumi, ieškančiu vietos po saule. Nereikėjo ilgai bendrauti, kad pasidarytų aišku, jog tas ieškojimas kitoks negu jo bedraamžių.