Esė konkursas. Ar verta būti matomu?

 (3)
Vakarėja. Saulė jau pasislėpė už vasaros vakaro horizonto, bet oras dar tik pradėjo vėsti. Sekmadienio vakaras. Susimetu į Forduką mantą ir po savaitgalio išvykos į kaimą, grįžtu namo į Klaipėdą.
© Gamintojo nuotr.

Sutemo visiškai: nors į akį durk, nieko nesimato. O dar vietomis vakaro rūkas nuo pievų jau užsliuogė ant kelio. Priekyje matau kaip iš Agluonėnų sankryžoje išvažiuoja automobilis ir pasisuka link manęs ir sparčiai didina greitį. Pasitraukiu arčiau kelkraščio.

Priešais atvažiuojančio automobilio žibintai ryškiai apšviečia mane. Prisimerkiu. Staiga mano automobilio šviesos, nugalėjusios atvažiuojančiojo šviesas, priešais mano automobilį apšviečia iš tamsos išnyrančias suaugusios moters, vyro ir linksmai strakaliojančio vaiko figūras. Jie ramiai šnekučiuodamiesi grįžta iš Agluonėnų namo. Atstumas nenumaldomai mažėja. Tuoj bus smūgis. Šaltas prakaitas išpila mano kūną. Instinktyviai suku vairą į kairę. Priekiniai ratai pradeda slysti ant kelkraščio žvyro, pabirusio ir ant asfalto dangos...

Paskutiniu momentu ratai užsikabina už asfalto, ištraukia automobilį nuo smūgiavimo į nieko nesuprantančią trijulę ir išneša į priešpriešinę eismo juostą. Sukaukia priešais atvažiuojančio automobilio signalas. Jo vairuotojas taip pat nesupranta, kas per bukaprotis už vairo, jei priešais atvažiuojantį ir dar tamsoje išdarinėja tokius „vikrutasus“ (išdaigas). Instinktyviai suku vairą į dešinę, grąžindamas automobilį į savo eismo juostą.

Įtampa kūne pamažu atlėgsta, bet kojos dar dreba. Sustabdau mašiną, išlipu prasivaikščioti. Virš galvos spindi žvaigždės.

Ateina į galvą mintis. Kas būtų, jeigu būtų? Trims namuose grojanti tyli muzika, kurios jie jau nebegirdės, du sudaužyti automobiliai ir „n“ metų skaičius, tapus visuomenės išlaikytiniu namuose, kur langai su grotomis. Ir tik dėl kažkokių mažyčių ir nereikšmingų smulkmenų – atšvaitų ant rūbų.

O gal tie atšvaitai ne tokie jau ir nereikšmingi bei niekam nereikalingi?

DELFI skaitytojas Eretikas

Norite ir Jūs dalyvauti konkurse? Rašykite mums trumpą esė (apžvalgą, straipsnį) apie:

- Jūsų pasiūlymus, susijusius su eismo saugumu kelininkams, policijai, kelių eismo taisyklių rengėjams, kitiems vairuotojams, pėstiesiems, dviratininkams, motociklininkams ir t.t.; - galbūt Jums saugus eismas asocijuojasi su pagalba kelyje, mandagumu, eismo kultūra ir t.t. Galite rašyti ir istorijas susijusias su tuo;

- asmeninę patirtį, įdomius nuotykius ar pamokančias istorijas, susijusias su saugiu eismu;

- galite parašyti tiesiog laišką „pusgalviui" ar priešingai - itin geram, - vairuotojui.

Esė siųskite mums el. paštu: pilieciai@delfi.lt (laiško pavadinime reikia nurodyti „Konkursui Saugaus eismo esė“).

Konkurso nugalėtojų laukia draudimo bendrovės „Gjensidige" įsteigti prizai - kuponai draudimo paslaugoms įsigyti:

1. Pirmosios vietos nugalėtojui - 1000 Lt vertės kuponas.

2. Antros vietos nugalėtojui - 500 Lt vertės kuponas.

3. Trečios vietos nugalėtojui - 300 Lt vertės kuponas.

Daugiau informacijos apie konkursą skaitykite aprašyme paspaudę šią nuorodą

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Po keturgubos žmogžudystės nustebino reakcija į apsaugos darbuotojo profesiją (43)

Neseniai Lietuvą sukrėtė kraupus nusikaltimas – nužudyta beveik visa šeima, 4 žmonės. Aišku, nusikaltimas žiaurus ir siaubingas, protu nesuvokiamas. Tai jau savaime yra akivaizdu, todėl apie tai neverta plėstis.

Dešimtokas: atsiprašau, kad per mane norima ilginti mokslo metus (80)

Esu paprastas dešimtokas-gimnazistas. Iš 30 mokinių klasėje mano visų dalykų bendras vidurkis mane pastato į 21 vietą, ir aš šiais mokslo metais esu praleidęs daugiau nei 150 pamokų. Po švietimo ir mokslo ministrės pasisakymų, kodėl esą norima ilginti mokslo metus, galiu drąsiai pasakyti, kad tai – dėl tokių kaip aš. Dėl to apgailestauju.

Ieškau darbo – darbdavių elgesys parodė, kad jiems esu nereikalinga (165)

Labai sugraudino publikuota Žanetos istorija – net norėjau paprašyti jos kontaktų ir kažkaip pagelbėti. Šiuo metu esu bedarbė (turiu kuo užsiimti – yra marios knygų, kurių anksčiau negalėjau perskaityti, tai laiko neužtekdavo,tai buitiniai darbai), remontuoju viską pati, nes tik dabar man pradėjo mokėti bedarbio pašalpą, reikia kaip Žanetai taupyti kiekvieną eurą.

Atviras mokinės laiškas ŠMM: neatimkite iš mūsų vienintelio džiaugsmo (32)

Žinau, jog gavote daugybę laiškų. Be abejo, nesiteikėte visų jų perskaityti. Kur ten visų – greičiausiai nė vieno! Dabar mano laišką mato koks Jūsų padėjėjas, kuris probėgšmiais paskaitinės ir atmes kaip šiukšlę. Pati Jūs manęs neišgirsite, nes Jums nerūpi. Bet išgirs kiti. Kreipiuosi į juos.

Į bėdą patekusiam žmogui reikia jūsų patarimo: neteko darbo, mylimos moters ir gyvenimo svetur (99)

Pradėsiu nuo to, kad tikrai suprantu, kodėl Lietuva pirmauja pagal savižudybių skaičių ir papasakosiu savo istoriją. Viskas prasidėjo labai seniai. Prisipažįstu, nebuvau pavyzdingas žmogus, kol nesutikau moters, kuri man padėjo išlikti šiame gyvenime ir tapti žmogumi tikrąja ta žodžio prasme. Tačiau atėjo Naujieji metai ir visas mano gyvenimas vėl apsivertė aukštyn kojomis, kadangi turėjau atlikti bausmę Lukiškėse.