Jei prieš dešimt metų naujai „iškepti“ imigrantai džiaugdavosi, kad nebemato lietuviškos televizijos ir joje rodomų nusikaltimų bei kitų nelaimių, tai šiandien jie akylai seka kiekvieną naujieną. Jos imigrantus pasiekia specialiai sukurtais mokamais internetinės televizijos kanalais, elektroninėje erdvėje, socialiniuose tinklalapiuose. Tačiau Lesteryje labiausiai imigrantų mėgstamose susibūrimo vietose – lietuviškose parduotuvėse, būsto nuomos agentūroje tautiečiai vis dar aptarinėja, kodėl Lietuvoje tiek daug žiaurių žmonių. Jie ne tik žudo ir prievartauja, bet ir patys žudosi.
Atrodo, kad tauta nori visais įmanomais būdais kuo greičiau išnykti iš Europos žemėlapio. Imigrantai stebisi, kad gyventojų skaičiumi maždaug dvidešimt kartų už Lietuvą didesnės Jungtinės Karalystės televizijos eteryje ar spaudoje panašūs nusikaltimai – itin reta naujiena. Bet šiandien ir čia mūsų tautiečiai savo liūdna žiaurių nusikaltimų statistika nedaug teatsilieka nuo kaimynų lenkų. Todėl šį kartą Lesterio lietuvių paklausiau, kodėl mūsiškiai tokie žiaurūs? Gal iš šono ir iš toliau šiek tiek kitaip atrodo tokių žiaurumų priežastys?
Ažuolis, suvirintojas (nuotraukos ir pavardės viešinti nenorėjo):
Tai maniakai, kitaip tokių žmonių nepavadinsi, jų buvo, yra ir bus, nes vaikystėje jie nejautė tėvų šilumos ir rūpesčio. Jie buvo skriaudžiami, engiami, netgi savo tėvų ar patėvių prievartaujami, praleidę pusę, ar net didesnę dalį gyvenimo už grotų. Kiekvieno asmens gyvenimo vingis yra kitoks, ir gaila, kad dėl to turi kentėti geri, niekuo nekalti žmonės.
O šiuo atveju, tai augino tėvai savo kūdikį, galbūt skiepijo jam meilę, gerumą, galbūt sudėjo į jį viską, ką galėjo, bet štai atsirado pasaulyje toks ir nužudė... Lieka tik liūdesys ir jo, ir aukos tėvams.
Tokiu maniakų yra visose šalyse, netgi pačiose civilizuočiausiose, tik procentais gali skirtis.
Eduardas Gaulia, nekilnojamo turto agentūros „Eurorent“ savininkas:
Mano manymu, visų pirma problemos reikėtų ieškoti ten, kur žmogus auga, bręsta, kur vystosi jo asmenybė, kur jis gauna supratimą, kaip derėtų gyventi. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad žiaurumo užuomazgos vystosi blogos reputacijos – alkoholikų, narkomanų bei smurtaujančių tėvų – šeimose.
Matau tik kelis variantus, kaip būtų įmanoma mažinti žiaurumą visuomenėje: reikia daugiau dėmesio skirti socialiai remtinoms šeimoms bei sugriežtinti teises tėvams, auginantiems vaikus tokiose šeimose.
Lauryna Urbonaitė, nekilnojamo turto agentūros vadovė:
Vedini nepritekliaus, gyvenimo išvarginti žmonės tampa agresyvūs ir nenuspėjami, dažnas savo nepasitenkinimą ir nusivylimą išreiškia blogiu kitam, taip pateisindami seną lietuvišką posakį „džiaugias, kai kaimyno namas dega...“ Visiškai apimti depresijos ir nebematantys šviesos tunelio gale, žmonės net ryžtasi nutraukti savo kančių kelią. Blogiausia tai, kad dažnai jų nesėkmių ir pagiežos išliejimo taikiniu tampa visiškai nekalti žmonės. Manau, kad tik labai sugniuždyti ir silpni žmonės ryžtasi pačiam blogiausiam, tampa žiaurūs sau ir kitiems.
Valentina Veenbrink, apsaugos darbuotoja:
Nemažai žiaurių nusikaltimų gali išprovokuoti ir netinkamas auklėjimas. Prie to prisideda ir Lietuvos žiniasklaida, ypač elektroninė. Tokio žiaurumo, koks dabar demonstruojamas šalies televizijos eteryje, niekada anksčiau nebuvo.
Manau, kad tokie žmonės visų pirma yra psichiškai neįgalūs, nes kitaip žmogus to nedarytų. Kita vertus, nemažą įtaką gali turėti ir socialinė gyventojų padėtis Lietuvoje. Dėl prasto pragyvenimo lygio, bedarbystės, blogų materialinių sąlygų savo šalyje, jauni žmonės nebemato prasmės gyventi. Jie ne tik žudo, bet ir patys žudosi.
Tačiau aš nepritarčiau dabar jau siūlomai įteisinti mirties bausmei. Todėl, kad mirties bausmė žudikui būtų pats trumpiausias ir paprasčiausias būdas užbaigti jo kančias. O gavęs bausmę iki gyvos galvos, jis visą likusį gyvenimą turėtų laiko apmąstymams ir savo vidinėms kančioms. Ko gero, tai baisiau nei mirties bausmė.
Kviečiame išvykusius, grįžusius, gyvenančius Lietuvoje pasidalinti savo patirtimi ir istorija.
Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Emigracija“.
Savo mintimis taip pat galite pasidalinti žemiau: