Lietuvis Benas pasakoja apie savo bandymus susirasti darbą Didžiojoje Britanijoje. Dirbo jis išties neįprastą darbą – prabangių automobilių vairuotoju.
© AP/Scanpix

Teko ne vienerius metus dirbti vairuotoju. Pamenu, pati pradžia buvo graudi, kai teko vieną automobilį vežti iki dviejų valandų, nes sugebėjau pasiklysti, o tuomet navigacija niekas nesinaudojo. O kas sugebėdavo įpirkti, dėl neaiškių priežasčių buvo griežtai baudžiamas ir varomas iš darbo. Taip prigijo ši naujovė, ir iš tuometinio valdžios mąstymo dabar belieka tik pasijuokti. Šiaip ne taip išmokau gatves, susipažinau su didmiesčiu ir pradėjau dirbti kiekvieną dieną vis geriau ir drąsiau – pradėjau pasitikėti savo jėgomis ir džiaugtis darbu.

Kaip smagiai viskas beatrodytų, bet daugumos gerai žinomų automobilių (BMW, Mercedes Benz, Porsche) pardavimo aikštelėse vairuotojai samdomi per agentūras. Štai ir nutariau pasidalyti savo patirtimi dirbant su prabangiais automobiliais.

2012 metais vėl atvykau į Londoną, tik šį kartą apsisprendžiau likti ilgiau, o gal net visam laikui, nes Lietuvoje nieko nebeliko, nei giminių, nei turto – visi išsivažinėjo po margą pasaulį.

Kaip visuomet bandydamas rasti darbą skaičiau skelbimus interneto svetainėse ir nieko įdomaus neradau. Dauguma ieškojo viešbučių darbuotojų ir, kaip žinia, taip pat per agentūras. Padirbęs kurį laiką supratau, kad ten ieškoma sportininkų, kurie noriai lakstytų pametę galvas ir atliktų viską žaibišku greičiu, neturintys ir net nenorintys bendrauti, klausti, norėti ar pageidauti. Šis darbas man nepasirodė žmogiškas, nes kartą ar kitą, kai buvo liepiama, o ne prašoma, kažką padaryti, drįsdavau pasiteirauti kam to reikia ir sulaukdavau klyksmų ir prakeiksmų. Viena kita aukšto vyresnioji šlavėja drįsdavo atsakyti, kitos tai priimdavo kaip nenorą dirbti.

Suprasdamas tai, kad reikės laiko, kol vėl galėsiu priprasti prie Anglijos ir migrantų valdžios, nutariau ieškotis savo seno darbo. Po kurio laiko pavyko atrasti kontaktus ir štai aš jau "Volvo" centre. Kažkaip nejauku buvo, bet vėliau, taupydamas pinigus ir laiką kelionei, pasiprašiau kur nors arčiau namų ir pradėjau dirbti „Mercedes Benz“ serviso vairuotoju. Vieta nebuvo pastovi, bet vis arčiau nei prieš tai, ir susisiekimas patogesnis.

Laikas bėgo, vis daugiau ir daugiau Londono automobilių pardavimo centrų pradėjau lankyti, kol galų gale man pasiūlė kraustytis į užmiestį, kur viename iš „Porsche“ centrų reikėjo vairuotojo. Prižadėjo pastovų darbą, geresnį atlyginimą ir dar nemokamus sportinių automobilių vairavimo kursus. Po kelių valandų sutikau ir tos pačios savaitės pabaigoje jau gyvenau mažame miestelyje šalia Londono. Buto nuomos kainos nenudžiugino – jos tos pačios, net didesnės. Privalumas – nereikia mokėti už transportą, nes viskas šalia.

Jau po kelių dienų apsilankius specialiuose kursuose gavau patvirtinimą apie saugaus vairavimo kurso išklausymą, tai nebuvo joks sportinių automobilių apmokymo kursas. Teko graudžiai nusiminti, tačiau patys agentūros vadybininkai nežinojo kam tie kursai skirti, todėl kiekvienas pridėjo nuo savęs, kol gavosi kažkas įspūdingo.

Tik po pusantro mėnesio pradėjau dirbti „Porsche“ centre. Per tą laiką buvo tik pažadai ir neaiškios problemos, dėl kurių patyriau finansinių nuostolių, ir mažą kompensaciją išsireikalavau iš agentūros. Šiaip ne taip darbas prasidėjo. Pažeminimai ir maivymasis suaugusių žmonių buvo neįtikėtini – kaip vaikų darželyje. Net nesupratau, iš kur tiek pagiežos ir išdidumo turi britai. Pirmą kartą teko pamatyti iki tol nematyto elgesio, manierų, kvailumo, pašaipų ir pavydo. Smulkmenų nepasakosiu, gal tam skirsiu atskirą istoriją.

Ilgai tai tęstis negalėjo, nes netvarkoje tvarkos nerasi, kaip gražiai bemeluosi ir kokio dydžio rožinius akinius benešiotum. Po pusmečio daug darbuotojų pakeitė darbus ir tuo pačiu mano agentūra prarado sutartį dėl vairuotojų darbų.

Prabėgus daugiau kaip septyniems mėnesiams teko atgaivinti senus kontaktus. Sužinojau apie laisvą darbo vietą tame pačiame „Porsche“ automobilių salone. Dabar jiems reikėjo automobilių plovėjo. Man šis darbas niekada nepatiko dėl pagrindinės priežasties – pinigų.

Kaip bebūtų juokinga, turi būti neįtikėtinai atidus, kruopštus ir darbštus, mokėti puikiai anglų kalbą, būti geras vairuotojas, švarus ir pasitempęs. Viskas atrodytų teisinga, nes prabangių automobilių salone klientai kreipia dėmesį į viską, todėl reikalavimai nėra eiliniai, tik vienas dalykas užmirštas... Reikalauja daug, kas kartą patikrina beveik kiekvieną automobilį ir jeigu randą dulkių - darbas prarastas, neva prastai dirbti. Nori dirbti prestižinėje vietoje, turi būti ne eilinis, o išskirtinis, tik gausi už nežmoniškas pastangas tiek pat, kiek gauna viešbučių kambarinės, šlavėjai, virtuvės indų plovėjai, pakuotojai ir likęs nekvalifikuotas personalas.

Vairuotojams mokoma vos 50 centų daugiau už valandą, bet įvykus nelaimei ir sudaužius vieną iš technikos šedevrų, teks mokėti 3000 svarų pačiam, likusius padengia draudimas. Atrodytų kas tai yra 3000 svarų, kai uždirbi 250 svarų be mokesčių ir viršvalandžių, geri metai bado ir skurdo... Štai kokio absurdo teko pamatyti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nori sugriauti mitus: ekonomiškai tobulėjame žvėriškais tempais (427)

„Kai esi miręs, nežinai, kad tu miręs. Tik kitiems sunku. Lygiai taip pat yra, kai esi...

Kauno pokyčiai: net latviai ar estai klausia, kas čia vyksta (348)

Rašau kaip Kauno pilietis, kuris didžiuojasi vykstančiomis pertvarkomis mieste. Beveik neabejoju,...

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (67)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog...

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (106)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę ,...

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (106)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą...

Top naujienos

Meilės V. Putinui kaina: už pinigus gali parduoti ne tik tėvynę, bet ir visą Europą? (129)

„Putino samdinys“, „apmokamas Putino tarnas“, „Kremliaus lobistas“ – taip buvusį...

Suskaičiavo algų didėjimą: kam pasisekė labiausiai? (160)

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies...

V. Laučius. Kauno medžių apokalipsė (268)

Saugoti senus medžius reikia, labai gerai, kad žmonės juos bando ginti, bet stebina viena...

Kruopių miestelyje rastas sidabrinių litų lobis (14)

Akmenės rajone darbininkai aptiko lobį – iš žemės iškasė apie pusšimtį tarpukario litų...

Miestelis Airijoje, kuriame lietuviams net nebereikia anglų kalbos (427)

Dėl lietuvių kiekio Airijos šiaurėje esantis Monachano miestelis jau vadinamas mažąja Lietuva....

Lietuvė iki šiol sapnuoja Etiopijos moterų klyksmus: tai, ką pamatai čia, smegenys atsisako suprasti (2)

„Tai unikali šalis, daugiau tokių nėra likę, - apie paslaptingąją Etiopiją sako „Boutique...

Pilvo pūtimas – ne tik prastos mitybos išdavikas: kokias ligas išduoda dujų kaupimasis

Skausmingas pilvo raižymas, spaudimas ir vis išeinančios dujos – nemalonūs pojūčiai, kurių...

Pietų pertrauka armėniškame restorane: užteko ir trijų šašlykų (6)

Vieni iš smagiausių pietų pertraukos atradimų būna tada, kai prieš vykdama nieko pernelyg daug...

Didžiausias išduotų paskolų būstui augimas – jau nebe sostinėje (7)

Keletą pastarųjų metų Vilniuje stebėtas būsto finansavimo rinkos aktyvumas išplito ir į kitus...

Ar žinote, kodėl rentgeno spinduliai dar vadinami X spinduliais? (5)

XIX a. pabaigoje vokietis Wilhelmas Conradas Rontgenas atrado naują elektromagnetinių spindulių...