Esu ištekėjusi, turime du vaikučius. Nuoširdžiai pasakysiu – pavydžiu visiems, kurie gyvena Lietuvoje ir gali gerai jaustis, išmaitinti save ir savo šeimą. Pavydžiu jiems, nes jie namuose.
Mes nesame iš tų sėkmingųjų ar gabiųjų, kurie turi aukštojo išsilavinimo diplomą. Mes – vidutiniokai, o gal pasakysit, kad nevykėliai.
Mes galime dirbti tik tokį darbą, kuris nereikalauja aukštos kvalifikacijos. O už tokį darbą, kaip žinote, daugiau nei minimalaus atlygio negausi. O valgyti norisi, ir draugus aplankyti norisi, ir buitį pagerinti, ir vaikais pasirūpinti ir... Todėl šiandien aš – emigrantė.
Čia aš taip pat dirbu nekvalifikuotą darbą ir gaunu minimalų atlyginimą. Bet jo pakanka, kad galėčiau patenkinti tuos poreikius, kurie gyvenantiems Vakaruose nuo gimimo atrodo savaime suprantami, o ne prabangos dalykas.
Nesakau, kad esami gerbiami ar dar kaip nors ypatingai vertinami, tiesiog niekas į akis nesako, kad mes nevykėliai, nes dirbame „juodus darbus“. Neturime gražaus namo ar apvalios sumelės sąskaitoje. Ir man truputį apmaudu, kad Lietuvoje vidutiniokai, kokia save laikau pati, laikomi nevykėliais...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Kviečiame išvykusius, grįžusius, gyvenančius Lietuvoje pasidalinti savo patirtimi ir istorija.
Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Emigracija“.
Savo mintimis taip pat galite pasidalinti žemiau: