Emigrantas iš Airijos: nesuprantu, kaip žmonės gali išgyventi Lietuvoje

 (723)
„Nesuprantu, kaip žmonės gali išgyventi, kai tokie atlyginimai Lietuvoje“, - stebisi DELFI skaitytojas, slapyvardžiu Sarasasas. Į Airiją išvykęs jaunuolis ten keliavo dėl meilės, tačiau šiai pasibaigus, liko svetur – 3,5 karto daugiau uždirbdamas, jis gali sau ten leisti tai, ko nepavyktų gimtinėje.
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Turbūt daugelis emigrantų išvyko į kitą šalį ieškoti laimės su draugų ar giminaičių pagalba. Tą patį galiu pasakyti ir apie save. Turėjau merginą, kuri nuvyko ieškoti darbo į Airiją pas savo gimines. Aš jai pažadėjau, kad atskrisiu pas ją ir pradėsime visiškai naują gyvenimą.

Ji įsitvirtino gautame darbe, išsinuomojo būstą, kur kartu galėtume gyventi, tada atskridau ir aš. Apie 8 mėnesius neradau legalaus darbo, todėl reikėdavo dirbti bet ką, ką pasiūlydavo pašaliniai žmonės arba ką pats rasdavau internete. Po to susiradau ir legalų darbą.

Aišku, iš pradžių buvo sunku įsibėgėti (kaip kiekvienam naujokui duodavo sunkiausius darbus),bet prakentėjus tris mėnesius, gavau geresnes pareigas. Per tą laiką susibendravau su žmonėmis, kurie dirba mano darbovietėje, taip pat su viršininku.

Prabėgus 14 mėnesių nuo darbo pradžios aš jau buvau atsakingas už produkcijos kokybę ir kiekį. Iki šiol nepasakiau, bet dirbu konditerijos fabrike - dirbu ne fizinį darbą, pildau dokumentus. Bet kaip jau būna gyvenime, teko išsiskirti su mergina ir pradėti gyvenimą vienam.

Išsinuomojau būstą, ten pat Airijoje, moku nuomą, moku už paslaugas, tokias kaip internetas, televizija ar elektra (už vandenį mokėti nereikia). Puikiai gyvenu, leidžiu sau viską, ko noriu, - skaniai pavalgyti, be to, galiu sau leisti pirkti cigarečių pakelį už 9,60 euro, savaitgaliais galiu nuvažiuoti į klubą ir gerai praleisti laiką su draugais, kuriuos sutikau čia.

Taip pat lieka pinigų taupymui. Išvadą galiu padaryti tokią, jog jei turėčiau darbą Lietuvoje už 1500 litų per mėnesį, man tektų nuomotis būstą, mokėti už paslaugas, išlaikyti automobilį, pirkti kurą kelionei į darbą... Atrodo, nelieka nei cento maistui, ir jokiu pramogų, net negalėčiau sau leisti nueiti į kino teatrą...

Aš tiesiog nesuprantu, kaip žmonės gali išgyventi, kai tokie atlyginimai Lietuvoje, ir kaip Lietuva žada įsivesti euro valiutą... Duosiu palyginimą, kaip žmonės gyvena Airijoje: Lietuvoje uždirbame 1500 litų per mėnesį, Airijoje – 1500 eurų per mėnesį, Lietuvoje kuras kainuoja 4,60 Lt, o Airijoje 1,60 euro. Užsienyje galime gyventi ir pildyti savo svajones, o kol gimtoji šalis pasieks tokį lygį, mes jau ilsėsimės... Kad ir kaip bebūtų gaila.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (75)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (242)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.

Vairuotojai, apie kuriuos nutylima: ar nereiktų jiems perlaikyti teisių? (297)

Visi žinome, kad neblaivus žmogus už vairo yra didelis blogis, nes yra sulėtėjusi jo reakcija, manevrai – nekoordinuojami ir t.t. ir t.t. Bet kokia yra pensinio amžiaus žmonių reakcija?

30-metį kankina darbo paieškos: nenoriu būti pasityčiojimo objektu (184)

Atviras laiškas – klausimas Seimui, Vyriausybei, LR prezidentei: dirbti ir gauti atlyginimą už darbą esi netinkamas, o atidirbti už socialinę pašalpą tinki. Kodėl?