Emigracijos kasdienybė: ar tikrai tai jūsų svajonė?

 (32)
Tik svajojant ir norint galima kažką pasiekti. Būtent virusu būtų galima pavadinti šiandienos emigracijos problemas. Šia „liga“ dažniausia užsikrečiame būdami dar labai jauni, nors ji yra pavojinga ir vyresnio amžiaus žmonėms. Ko gero, pati migracija nėra bloga iš principo. Vieni nori tobulėti kitur, kiti migruoja dėl kultūrinių skirtumų, dar kiti emigruoja iš smalsumo,dėl geresnio oro ar gyvenimo stiliaus.
© DELFI / Tomas Vinickas

Virusu aš pavadinčiau betikslę emigraciją, kurios tikslas ir yra emigruoti. Emigruoti, neturint jokio tikslo, vien dėl to, kad pusė tavo kaimo gyvena užsienyje, ar dėl to, kad beveik visi klasiokai į klasės susitikimą atskrenda iš Londono ir Dublino.

Ko gero kas penktas dešimtokas jau žino, ką veiks pabaigęs mokyklą. Manau, jauniems žmonėms visiškai nesunku apsispręsti, ką veikti sulaukus darbingo amžiaus. Vienoje pusėje aplink tave niurzgantys žmonės, televizijose verkiantys inteligentai, dejuojančios bobutės. Kitoje pusėje - naujais treningais, sportbačiais ir sidabrinėmis grandinėlėmis pasipuošę, visada linksmi ir visada „ant alaus“ turintys, namuose atostogaujantis emigrantai. Taigi to kvailo pavydo vedami vis daugiau ir daugiau žmoniu išvažiuoja.

Kad ir kaip būtų skaudu pripažinti, bet tiesa yra ta, kad daugelis emigrantų dirba pačius sunkiausius ir blogiausiai apmokamus darbus. O senas mitas, kad lietuvius gerbia už jų darbštumą, yra tik mitas. Gyvenimas name, kuriame gyvena dar dvi ar trys šeimos, ilgos darbo valandos, negarantuotas darbas, kalbos barjeras, diskriminacija, pinigų trūkumas, kasdieninis girtuokliavimas... Tai yra išsvajotos emigracijos kasdienybė

Sunkiu darbu uždirbti pinigai keliauja į kazino aparatus, alkoholio bei tabako gamintojų sąskaitas. Reikia pripažinti, kad toli gražu ne visi, bet daugelis emigrantų taip ir gyvena.

Keistai atrodo tas lietuviškas „gero gyvenimo“ receptas. Atrodo, visi taip norėjo išvažiuoti ir užsidirbti pinigų, kad per tą norą užmirši sugalvoti, kam jiems tų pinigų reikia. Taip ir gyvena be tikslo - gyvenimo tikslas „emigruoti“ įvykdytas, o toliau, kaip sakoma, kaip Dievas duos. O Dievas, vienoje vietoje trypiantiems dažniausiai nieko ir neduoda.

Manau, laikas būtų pradėti rūpintis augančiomis kartomis. Laikas pradėti mokyti mokinius planuoti savo ateitį, užsibrėžti tikslus, jų siekti, galų gale svajoti ir siekti savo svajonių. Tik tokiu būdu emigracijos virusas pradės mažėti, juk užsiėmę žmonės mažiau dairosi, ką kaimynas veikia. Taip ir jaunuoliai, tikslingai siekdami užsibrėžto tikslo, mažiau dėmesio atkreips į „laimingus“ emigrantų veidus ir jų sunkiai uždirbtus „lengvus pinigus“.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI skaitytojai dalijosi ne viena istorija apie tai, kaip jiems sekasi gyventi emigracijoje – buvo ir tokių, kurie džiūgauja, ir tokių, kurie svetimą šalį keikia.

„Manimi tikėjo tik tėvai. Išvykau su 40 svarų kišenėje, ir tūkstančio litų skola tetulytei už lėktuvo bilietus...“, - rašė DELFI skaitytoja Saulė, kuriai gyvenimas užsienio šalyje susiklostė sėkimingai. Pradėjusi nuo nulio, daug dirbusi ji sako gavusi ir diplomą viename geriausių universitetų Airijoje, ir aplankiusi tolimiausius pasaulio kampelius.

Tuo metu DELFI skaitytojai Linai gyvenimas viename populiariausių lietuvių emigracijos krypčių – Londone mieste – mielas nepasirodė. „Labai ir net labai stipriai pribrendo laikas grįžti namo. Esu jauna, pozityvi ir versli. Noriu daryti gera savo šavo šaliai, jaunai Lietuvos valstybei, kuri po 23 nepriklausomybės metų vis dar kenčia nuo senų sovietinių pažiūrų politikų ir korumpuotų valdininkų“, - rašo ji. Pavargusi kęsti nuolatinę tautinę diskriminaciją, nelygybę uždarbio klausimu ji panoro grįžti namo.

Teiraujamės Jūsų – papasakokite savo ar artimų žmonių istoriją: ar ji primena filmą ar košmarą, po kurio džiaugiatės vėl atsikėlę savo lovoje? Į kurią pusę pasikeitę gyvenimas išvykus? O gal jau grįžote ir niekada tėvynės žemės nebeplanuojate palikti?

Dalinkitės savo mintimis ir patirtimi el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Užsienis

Pasidalinkite savo mintimis ir patirtimi:


Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (64)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (98)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (67)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (51)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.