Dvigubas gyvenimas moteriai atnešė laimę

 (284)
Draugavau su vaikinu šešerius metus, bet pastaruosius mąsčiau apie tai, kad sutikusi kitą, bėgčiau nuo savojo... Savanaudiška, bjauru. Bet baimė būti vienai ir vienišai man visada – pati didžiausia.
© Vida Press

Tada buvau laiminga. Bent jau galvojau, kad tokia esu. Skaičiau meilės romanus apie stiprius, savimi pasitikinčius vyrus ir svajojau apie savąjį.

Šiaip gyvenau dvigubą gyvenimą – savaitgaliai su vaikinu, darbo dienomis vakarai ir naktys - su draugais, apie kurių egzistavimą tuometinis vaikinas nelabai ir nutuokė. Susiradau draugų, po truputį vis daugiau ir daugiau simpatijų. Daugelis rašė, skambino, siūlė susitikti. Į susitikimus ėjau, bet savęs bučiuoti ar apsikabinti neleidau.

Susipažinau su Jonu netikėtai. Draugės pasiėmė į miestą ir vienbalsiai nusprendėme – norime linksmintis. Pasikvietėm draugės pusbrolį, vaikiną, kuris nesenai grįžęs iš Airijos ir neturi nei draugų nei draugių Lietuvoje pabūti mūsų vairuotoju. Kadangi sėdėjau priekyje, mačiau koks jis. Ir tai, ką mačiau, man visai patiko, bet pakalbinau vieną kartą, antrą...

O gavau tik vangius atsakymus į savo klausimus ir nutilau. Nutilau visam vakarui. Tikrai jaučiausi be galo vieniša ir nelabai kam reikalinga. Draugės išgėrusios linksminosi, ūkavo, dainavo, o aš ramiai viską stebėjau. Po to sekė dar keli susitikimai su juo draugų būryje, jis susipažino su mano tuometiniu draugu.

Ir Joną jau buvau pradėjusi laikyti savo draugeliu... Tačiau vis dažniau dairiausi į jo pusę. Vis dažniau aplankydavo mintis – visi tie, su kuriais susipažindavau prašydavo mano numerio, „Facebook“ duomenų, o jis ne. Todėl prasidėjo žaidimas. Gavau jo telefono numerį, pradėjau rašyti žinutes. Būdama su drauge dažnai paminėdavau – gal pasiimkime Joną? Jei jis ateidavo, visada stovėdavau šalia jo, sėdėdavau šalia jo...

Juokiantis visada padėdavau ranką ant jo kojos ir tikrai mačiau, kad jis man abejingas. Neparodė nei trupučio dėmesio. Nebežinojau, ką daryti. Ir nusprendžiau - laikas susitikti dviese.

Ir susitikom. Vakarui baigiantis jis mane pabučiavo. Negalėjau patikėti, net nenorėjau. Buvau pasipiktinusi – turiu vaikiną ir mane bučiuoja? Nesusitikome savaitę. Ir supratau, kad labai jo pasiilgau, nors kasdien vėlais vakarais kalbėdavomės telefonu po kelias valandas. To man jau buvo maža.

Bet teko gyventi dvigubą gyvenimą. Su vaikinu susitikinėdavau retai, o su Jonu – kasdien. Ir labiau bijojau ne todėl, kad vaikinas mane pamatys su Jonu, o kad Jonas mane pamatys su vaikinu. Tuo metu, jo manymu, aš jau buvau išsiskyrusi su savo ilgamečiu draugu...

Pati žinojau, kad vis tiek vieną dieną įkliūsiu. Žinojau, bet nieko dėl to nedariau. Ir įkliuvau – Jonui kilusį įtarimą patvirtino mano SMS žinutės. Labai susipykome. Visą vakarą telefonu barėmės: kam jis skaitė mano žinutes, kodėl aš dar bendrauju su „buvusiuoju“, kokį velnią čia darau. Ir nusprendžiau – viskas.

Šiuo metu kuriame planus su Jonu apie gražias vestuves, matuojame sklypą namui ir ginčijamės – bus du ar trys vaikai. Gyvenimas gražus. O aš tikrai tikrai tikrai, labai labai laiminga.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

„Tapau vyru, kuris net ir pakliuvęs į pačią netikėčiausią situaciją visada išliptų sausas, pasinėriau į tai taip giliai, kad ilgainiui tai tapo tiesiog žaidimu: pamatai tau patinkančią moterį ir tampi tuo, ko ji ieško“, - rašo DELFI skaitytojas, tokių būdu tikriausiai galintis suvilioti bet kokią moterį.

Merginos, dabar klausiame Jūsų, ar iš tiesų vyrui pasistengus galima tapti geidžiamu bet kuriai moteriai? Ko reikia, kad priešingai lyčiai taptum dievaite ar dievaičiu? Pasidalinkite – galbūt esate iš tų laimingųjų, kurioms visi krenta po kojomis nė piršteliu nepamojus? Papasakokite savo istoriją.

O gal kaip tik tokius vilioklius atpažįstate iš karto, vos išgirdusios nuvalkiotas frazes ar pastebėję suvaidintas manieras ir galite pasidalinti, kaip tokius „statote į kampą“?

Nesvarbu, esate vilioklė ar suviliotoji, laukiame Jūsų minčių, istorijų ir patarimų aukščiau nurodyta tema net dvi savaites el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Flirtas“ iki gegužės 6 d.

Vienai laimingajai atiteks dvi knygos – T.A. Fowler „Romanas apie Zeldą Ficdžerald“ ir R. Manson „Malonumų ieškotojas“.

Savo mintimis taip pat galite pasidalinti žemiau:


Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Kauno pokyčiai: net latviai ar estai klausia, kas čia vyksta (326)

Rašau kaip Kauno pilietis, kuris didžiuojasi vykstančiomis pertvarkomis mieste. Beveik neabejoju, kad tai yra Visvaldo Matijošaičio nuopelnas.

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (67)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (99)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (96)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (87)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.