Dviguba pilietybė Lietuvoje - nauda valstybei ir šimtams tūkstančių užsienio lietuvių

 (144)
Daugiau nei penki mėnesiai - tiek laiko iš Seimo negirdėti jokių žinių apie referendumą dėl dvigubos pilietybės. Tada garsiai savo mintis reiškė tiek šios minties šalininkai, tiek oponentai, tačiau klausimas iki šiol tebėra svarstymų stadijoje.
© DELFI (A.Solomino nuotr.)

Kodėl reikia vis garsiau kalbėti apie dvigubos pilietybės įteisinimą? Priežastys yra kelios. Visų pirma, ilgus metus besiskundžiantys emigrantai, negalintys būti dviejų šalių piliečiais. Taip pat esama padėtimi nesidžiaugia ir jų giminaičiai, likę Lietuvoje. Mūsų šalyje atliktų apklausų duomenimis, net 70 proc. žmonių, kurių artimieji išvykę į užsienį, pritaria dvigubos pilietybės idėjai. Be to, dėl emigracijos sparčiai mažėja likusių Lietuvoje gyventojų skaičius, o tai rodo gana liūdną perspektyvą.

Kita priežastis - didelė Europos įtaka. Pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungos šalys narės tobulina savo teisines bazes, suteikdamos dvigubą pilietybę. Tiesa, vienur į tai žiūrima liberaliau, kitur su sudėtingesniais apribojimais, tačiau procesas, žiūrint globalia prasme, tebevyksta. Štai nuo spalio 1 d. dvigubos pilietybės įstatymas bus įteisintas kaimyninėje Latvijoje. Apskritai toks įstatymas jau egzistuoja didesnėje Europos dalyje. Taip yra ir kitose demokratiškose pasaulio šalyse – JAV, Kanadoje, Australijoje.

Remiantis naujausiais duomenimis, už dvigubą pilietybę pasisako daugiau nei pusė mūsų šalies gyventojų. Daugiausiai tam pritariančių, kaip ir buvo galima tikėtis, yra jaunimo tarpe, tuo tarpu pensininkai laikosi konservatyvesnės pozicijos. Kadangi piliečių nuomonė šiuo klausimu nėra vieninga, Seimo nariai kalba apie referendumo organizavimą. Manoma, kad jis galėtų vykti kartu su Respublikos Prezidento rinkimais 2014 m. Dėl pačios dvigubos pilietybės idėjos iš esmės tautos išrinkti atstovai sutaria, diskutuojama tik dėl įvairių apribojimų.

Kitas svarbus argumentas – žalos Lietuvai sumažinimas. Tokiai nedidelei tautai savo noru atsisakyti piliečių skaičiaus augimo galima pavadinti neracionaliu sprendimu, jei atkreiptume dėmesį tiek į ekonominius, tiek į politinius kriterijus. Be to, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, sumažėja įvairių kritikų nuogąstavimų pagrįstumas.

Tuo tarpu piliečiai, turintys priešingą nuomonę, išsako savuosius teiginius. Visų pirma, kalbama apie tautos išnykimo pavojų. Nerimaujama, kad į mūsų šalį po dvigubos pilietybės įstatymo priėmimo gali plūstelėti tūkstančiai kitataučių su prašymais suteikti jiems Lietuvos pilietybę. Tokias grėsmes pastebi dalis Seimo opozicinių partijų narių. Kai kurių tautos atstovų nuomone, turint Lietuvos pilietybę, kita yra tiesiog nereikalinga. Tačiau tai yra siauras požiūris, neatsižvelgiama į galimas įvairias situacijas. Globalizacija neaplenkė ir mūsų šalies, ji veikia ne tik piliečius, bet ir valstybes, kurioms anksčiau ar vėliau ateina metas peržiūrėti savo teisines sistemas. Įstatymai turi prisitaikyti prie besikeičiančių situacijų.

Egzistuoja ir nuomonė, kad dviguba pilietybė gali skatinti emigraciją bei naikinti tautiškumą. Tačiau emigracijos mastai ir taip yra milžiniški, o būsimas įstatymas, atvirkščiai, padėtų išlaikyti šiuo metu benutrūkstantį ryšį su svetur gyvenančiais tautiečiais. Emigraciją skatino prasta Lietuvos ekonominė situacija, tad priežasčių dėl šalį paliekančių žmonių reikia ieškoti kitur. Kalbant apie tautiškumą, jis būtų ne naikinamas, o stiprinamas, nes sparčiai tirpsantis lietuvių skaičius smarkiai padidėtų.

Be to, tie žmonės, kurie gautų dvigubą pilietybę, turi didesnių ar mažesnių sąsajų su Lietuva, jie save laiko tokiais pat lietuviais, kaip ir gimtojoje šalyje gyvenantys piliečiai, tačiau biurokratinės kliūtys neleidžia tuo džiaugtis. Kaip pavyzdį galima paminėti žmones, emigravusius dėl sovietinės okupacijos ir užsienyje prašiusius politinio prieglobsčio. Tokių asmenų gal ir nėra labai daug, tačiau, kalbant apskritai, per visą Nepriklausomybės laikotarpį Lietuvą paliko daugiau nei pusė milijono gyventojų. Šis skaičius priverčia susimąstyti ir keisti esamą sistemą. Juo labiau kad užsienio lietuviai nenori prarasti ryšio su Tėvyne, o šio logiško jų noro nepaisymas jau daugybę metų sukelia įvairių keblumų.

Kad pagaliau būtų baigtos diskusijos, vienintelė logiška išeitis, dėl kurios sutaria tiek didesnė gyventojų dalis, tiek politiniai priešininkai – referendumas, kuris parodytų neginčijamą tautos poziciją šiuo klausimu. Referendumo rezultatai įtvirtintų daugumos piliečių nuomonę ir išsklaidytų nesibaigiančius prieštaravimus tarp skirtingų pozicijų atstovų.

Tauta yra valstybės kūrėja. Todėl klausimas, tiesiogiai turintis didelę įtaką šimtams tūkstančių Lietuvos gyventojų bei užsienio lietuvių, negali būti sprendžiamas tik Seimo posėdžių salėje. Įvertinus visus teigiamus ir neigiamus faktorius, tampa akivaizdu, kad apčiuopiamų neigiamų pasekmių dvigubos pilietybės priėmimas Lietuvai neatneštų. Užtat atneštų didelę naudą valstybei, šimtams tūkstančių užsienio lietuvių bei jų artimiesiems, tiek emigravusiems, tiek likusiems gimtojoje šalyje.

Demokratinės Europos šalys pastaraisiais metais viena po kitos sprendžia dvigubos pilietybės klausimus, tad Lietuvai nėra ko trypčioti vietoje. Ši problema, mūsų šalį kamuojanti daugybę metų, turi būti išspręsta.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaičiuojate, kad per mėnesį pakanka poros šimtų eurų? Pasižiūrėkite į mano išlaidas (908)

Nustačius, kad minimalių poreikių krepšelis, iš kurio žmogus per mėnesį galėtų išgyventi, yra 238 eurai per mėnesį, DELFI pasiteiravo skaitytojų, ar jiems tokios sumos pakaktų. DELFI Piliečiui parašė ne vienas skaitytojas, norintis išsakyti savo nuomonę. Pavyzdžiui, vieniša mama Erika tikina, kad gaudama didesnes pajamas negali sau daug ko leisti. Publikuojame jos mintis.

Lietuvišką filmą kine pasižiūrėjusi mergina priėmė rimtą sprendimą (268)

Augau su amžinu klausimu. Likti ar palikti? Dilemos labai drasko širdelę. Ir aš esu blaškoma, nes nežinau, kur mano namai bus po trijų mėnesių, išlaikius paskutinį egzaminą. Nes vis dar nežinau kokiu būdu galėčiau tapti laiminga. Svetur lengvi pinigai, bet sunki dūšia. O Lietuvoje laisvą gyvenimą vis dar turi užsitarnauti.

Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių (2696)

Tikriausiai visiems pažįstamas jausmas – po švenčių ateina kažin koks liūdesys, širdgėla... Mokslininkai sako, kad tai normalu. Tačiau man liūdesys atėjo dar per pačią šventę ir su labai konkrečia priežastimi...

Laiškas tautiečiams: užteks gyventi vien dėl savęs (411)

Vasario 16-ąją Lietuvoje kasmet minima valstybės atkūrimo diena. Jau beveik 100 metų prabėgo nuo kiekvienam iš mūsų reikšmingo įvykio – Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Nuo to laiko mūsų šalyje įvyko daug pokyčių įvairiose srityse: politikoje, ekonomikoje, socialiniame bei kultūriniame gyvenime. O ar kada susimąstėme, ką mums kiekvienam asmeniškai reiškia nepriklausoma Lietuva? Kaip pasikeitimai padarė įtaką mūsų gyvenimui ir kokį indėlį įnešėme mes patys?

Sužinojusi, ką senelis padarė vaikui, mama jį skaudžiai pamokė (267)

Jau kurį laiką galvojau parašyti šia tema, ir pagaliau susikaupiau. Spekuliacijos smurto tema pasiekė kritinę ribą. Savo laišku nieko neagituoju, tiesiog pasidalinu savo istorija, kaip pavyko sutramdyti vyro tėvą.