Kadangi esu moteris, dviejų mažamečių mama ir visu tempu dirbantis asmuo, kuris moka nemažus mokesčius, puikiai žinau valstybės vykdomą „šeimos rėmimo“ politiką ir jaučiuosi turinti teisę išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu.
Štai skaitau apie sveikatos apsaugos ministrės R. Šalaševičiūtės solidų užtikrinimą, kad bus priimta tvarka, kurios dėka kiekvienai moteriai, nusprendusiai darytis abortą, būtų skirtos 72 valandos apmąstymams. O kad užtikrintų tinkamą moters susimąstymo lygį, valstybė pasirūpins, kad moteriai „...būtų suteikiama psichologinė konsultacija bei visokeriopa pagalba, kuri galbūt padėtų išsaugoti nėštumą. Taip pat tokia moteris turi gauti informaciją apie šeimos planavimo būdus“ (citata imta iš DELFI straipsnio „Pokyčiai dėl abortų tvarkos: moterys bus verčiamos apsispręsti per 72 valandas“).
Kad nekiltų nereikalingų spekuliacijų, aiškiai ir atsakingai sakau – manau, kad abortai yra blogis, turintis negrįžtamų pasekmių ne tik vaisiui, bet ir nėščiajai. Bet tie geri ketinimai, kuriais dangstosi gerb. Šalaševičiūtė ir jos rėmėjai, mano manymu, yra įžeidimas kiekvienai savarankiškai, mąstančiai moteriai.
Pirmiausiai dėl to, kad pačiame požiūryje yra užfiksuojama atvira diskriminacijos forma – „mokymai“ skirti moterims, taip darant prielaidą, kad tai jos kažko nesupranta, nežino. Tokia praktika, skirta vyrams, tiesiog sunkiai įsivaizduojama. Tarkim, 72 val. pamąstymai vyrams, nusprendusiems atlikti vazektomiją ar norintiems duoti spermos donorystei... Juokinga? Man nelabai.
Taip pat smalsu, kokiais kriterijais ar moksliniais tyrimais remiantis valstybėje, kurioje konstitucija leidžia moteriai įsigyti nekilnojamojo turto ir daryti finansinius bei karjeros sprendimus, staiga buvo nuspręsta, kad nėščia moteris tampa dalinai neveiksni ir jai reikia išsamių „konsultacijų“? O gal netolimoje ateityje bus įvesta tvarka, kad nėščiosios negali ir balsuoti – tfu tfu tfu... Dar ne tą išrinks!
Galiu pasidžiaugti, kad su vyru turime tvirtą šeimą, kad auginame vaikus, kad jei gandrai apsilankytų dar kartą, priimtume ir naują šeimos narį. Tačiau kalbos apie „visokeriopą pagalbą“ auginant vaikus yra nebejuokingos. Jei su vyru darniai nesikabintume į gyvenimą „dantim ir nagais“, mūsų vaikai nematytų nei būrelių, nei stovyklų, o šeimos atostogas leistume ant pilko miestietiško asfalto. Tai dabar pasakykite man, jei po „konsultacijų“ jauna mergina pasiliks kūdikį, o susidūrusi su tokia „dosnia“ pagalba susivoks, kad finansiškai ji žlugusi, jei susirgs depresija, jei dėl to sprendimo nepajėgs įgyti išsilavinimo – kas prisiims atsakomybę už tai? Prašau įvardinti konkrečiomis pavardėmis.
Žinoma, atsiras sakančių, kad kūdikį galima tiesiog atiduoti. Bet tai kam tada reikalingos vertingosios „konsultacijos“ per kurias (greičiausiai) bus apeliuojama į motinystės instinktą? Ką, nebereikia? Ak, tiesa, juk konsultuoti yra pigiau, nei finansiškai remti mamą ir vaiką iki pilnametystės. Bet pikčiausia net ne tai. Kaip mokesčių mokėtoja aš kategoriškai prieš, kad mano mokami mokesčiai būtų leidžiami „konsultuojant“ moteris, nusprendusias neturėti vaikų, kai valstybė neužtikrina tokios pat paslaugos toms, kurios apsisprendė gimdyti!
Būtent nėščiosioms, kurios nori tapti motinomis, turėtų būti skiriamas visas dėmesys ir pagarba. Tai joms reikia informacijos apie tai, kaip jų teises gina darbo kodeksas nuo nesąžiningų darbdavių, kokios paslaugos ir lengvatos priklauso jaunai mamai, kur/kiek ir kaip atsiimti išmokas už gimdymą ar motinystę. Praverstų trumpas įvadas apie tvarką vaikų darželiuose ir gydymo įstaigose. Ir, o taip – „moteris turi gauti informaciją apie šeimos planavimo būdus“. Sukurkite štai tokią informavimo ir rėmimo sistemą. O su savo draugėmis (vienišomis ir nelabai) mes ja ir taip pasidalinsime. Išleiskite milijonus ne miglotoms seilėto atkalbinėjimo programoms, o REALIAI pagalbai, kad moteris-mama Lietuvoje jaustųsi saugi, ir abortų kiekis savaime ims mažėti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Moterys, prašome Jūsų, pasidalinkite atvira nuomone – gal teko patirti, ką reiškia sužinoti, kad laukiatės, nors to visai neplanavote? Kokios mintys užplūdo? Ar iš tiesų reikalingos tos 72 val.? Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mama“.
Savo mintimis taip pat galite pasidalinti žemiau: