Vaikas vaikui nelygus ir pilnai suprantu, kai tokios priežiūros reikia vaikui, kuris nėra savarankiškas, bet ką daryti tam, kuris jau savarankiškas ir jokių problemų neiškyla tokiam?
Kas turi galimybių (sutrumpinta darbo diena, seneliai ar giminaičiai) gali sau leisti palikti vaikus su suaugusiais, bet ką daryti tiems, kurie dirba nuo ryto iki vakaro ir neturi nei giminaičių, galinčių prižiūrėti jų vaikus, nei senelių? Labai norėčiau, kad tie patys kontrolieriai atsakytų į šį klausimą visiems tiems, kurių yra būtent tokia padėtis.
Dar vienas dalykas, kuris, manau, visai neapgalvotas, tai tų pačių kontrolierių pasiūlymas vaikus, kol tėvelių nėra namie, prižiūrėti kaimynams. Visų pirma, ar yra saugu palikti savo vaiką svetimam žmogui, o kitas dalykas - tai kuris kaimynas norės už ačiū prižiūrėti keletą metų mano vaiką kas dieną? Išeina taip, kad aš tą kaimyną turiu samdyti ir mokėti jam kaip auklei, arba samdytis auklę, kuri tiesiog sėdės su mano vaiku pusę dienos, nes kitą pusę dienos vaikas praleis mokykloje. Ir vėl iškyla klausimas - kam to reikia?
Mes, tėvai patys matome, ar mūsų vaikai yra savarankiški ir ar jiems reikia tokios priežiūros, ar ne. Kam tokios priežiūros reikia, tikrai suras galimybių, o tiems, kurių vaikai savarankiški, tai, manau, tikrai nereikia užkrauti tokios naštos tėvams.
O kas liečia susitarimą su darbadaviu, tai, manau, tikrai nebus geranoriški jie šiuo atžvilgiu, tuo labiau, kad tektų jiems sudaryti darbo grafiką pusei darbo dienos, nes pamokos mokykloje baigiasi apie pietus. O kam naudingas bus darbuotojas, kuris dirba tik kelias valandas per dieną?
Tad prieš išleidžiant kokį įstatymą, sudėliokite visus pliusus ir minusus, nes aš šioje situacijoje matau dagiau minusų nei pliusų.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!