Drąsi mergina nepabijojo suduoti užpuolikui

 (97)
Pastaruoju metu labai dažnai pasirodo straipsniai, kurių turinio esmė yra „merginą išžagino...“, „merginą nužudė...“, „mergina tranzavo ir ja buvo pasinaudota...“, „mergina sumušta...“ ir pan. Šiandien kaip tik įsitraukiau į vieną diskusiją apie tai, tad savo mintimis norėjau pasidalinti ir su jumis.
Savigyna
© Shutterstock nuotr.

Diskusija vyko apie viename portale publikuotą straipsnį apie kaunietę, kuri po greitos pažinties internete buvo sumušta ir išžaginta. Gaila, bet istorija nėra pamokanti. Tokias merginas aš vadinu „vištelėmis“. Be abejo, man labai gaila tos mergaitės, bet juk turi būti gan kvaila, kad papultum į tokią situaciją su visiškai nepažįstamu žmogumi. Perskaičiusi šią ir keletą kitų aktualių šiandienos naujienų pastebėjau, jog rašoma tik po to, kai nutinka kas nors blogo, bet nerašoma kaip apsisaugoti arba kaip merginos išvengė tokių situacijų. Būtent todėl nusprendžiau pasidalinti savo draugės istorija.

Mano draugė nesenai atsikraustė į Vilnių studijuoti. Apsigyveno Savanorių mikrorajone, kuris garsėja pavadinimu „Krasnucha“ - kaip alkoholikų ir, aišku, pigiai nuomojamų butų žinomas kraštas. Būtent dėl paskutinės priežasties mano draugė čia išsinuomojo butą. Vieną vakarą ji grįžinėjo namo, bet kadangi buvo jau visai vėlu, jokie troleibusai ir autobusai nebevažiavo iki pat jos namų, tad teko išlipti porą stotelių anksčiau ir paėjėti iki namų.

Vos tik išlipusi ji pastebėjo vyrą, kuris nužiūrinėjo dar tris iš autobuso išlipusias merginas. Taigi mano draugė pamanė, kad jei jis ir „prisikabins“, tai nebent prie tų merginų. Merginos ėjo priekyje, pralenkė vyriškį. Jį taip pat pralenkė ir mano draugė. Po kelių sekundžių ji pajuto, kad jis ją prisivijo ir apsikabino iš nugaros. Tuomet vyriškis užmetė repliką apie savo „antrą galą“.

Mano draugė nepasimetė ir atbula ranka trenkė jam iš alkūnės į veidą. Vyriškis ją paleido iš skausmo, kurį sukėlė smūgis. Mano draugė pasileido bėgti ir bėgo visą kelią link namų.

Po poros dienų parduotuvėje „Maxima“ ji pamatė tą patį vyriškį, tik jo veidas buvo visas mėlynas ir nosis sulaužyta. Jis nedrįso prieiti ar kažko jai sakyti.

Manau, kad visos merginos privalo žinoti, kad jos gali apsiginti ir visuomet turi bandyti tai padaryti! Juk mes, moterys, turime nagus, dantis, aukštakulnius. Tik reikia mokėti juos panaudoti. Vyrai turi daug silpnų vietų žemiau kelių, tai pat veidą, į kurį galima trenkti, ir akis, kurias galima išbadyti. Jei jus užpuolė ir jūs panaudojote smurtą, tai yra būtinoji gynyba, tad pačios problemų dėl tokių veiksmų neturėsite.

Tikiuosi, kad mano draugės istorija įkvėps merginas būti drąsiomis ir kovoti už save. Nesvarbu ar tave užpuolė vienas ar keturi (jei dviems užpuolikams nukasi po ausį, kiti du tiesiog pabėgs). Taip kad merginos, būkit drąsios ir išmokit pasipriešinti, nes nesipriešindamos galite gailėtis visą gyvenimą, o gal gailėtis gali tekti nebe jums, o jūsų tėvams, kurie galvos, kad nepadėjo savo dukrai išmokti pasipriešinti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Pasižiūrėjau, kas piktinasi mokinių skundais – atradimai nustebino (31)

Atvirkščiai nei dvyliktokė, rašiusi DELFI redakcijai, aš prisistatysiu. Sveiki, mano vardas Monika. Nusprendžiau netylėti ir aš.

Gyvenu Vilniuje ir gaunu 300 eurų. Dar skundiesi? (343)

Pastebėjau, kad aplinkui kaip virusas plinta kalbos, kaip blogai Lietuvoje, kaip kainos kyla o atlyginimai – ne, kaip emigrantai grįžę skundžiasi ir pan. Nejaugi tikrai čia taip blogai? Esu 3 kurso studentė. Studijuoju valstybės finansuojamoje vietoje, nuolatinėse studijose (paskaitos vyksta pirmoje dienos pusėje). Gaunu 116 eurų stipendiją. Taip pat dirbu 0,5 etato ir gaunu apytiksliai 200 eurų per mėnesį. Mano mėnesinės pajamos yra šiek tiek didesnės nei 300 eurų.

Ko nori urėdai? (53)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (490)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (478)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.