Tokiomis įžvalgomis dalijosi daugiau nei dvidešimtmetį su įvairiais dizaino projektais dirbantis James Whittaker, visą savaitę Dizaino inovacijų centro kvietimu vedęs dirbtuves Vilniaus dailės akademijos gaminių ir aplinkos programos studentams.
Pasak įvairiose dizaino agentūrose ir kompanijose skirtingose šalyse dirbusio kūrybininko, svarbiausia žinutė, kurią jis nori perteikti studentams – dėti maksimalias pastangas, kurios leistų įgauti kuo geresnę profesinę formą ir sėkmingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje.
„Lietuvoje dizaino industrija yra vis dar neišsivysčiusi, todėl baigusiems studijas sunku gauti darbą ar kažką išvystyti savarankiškai. Be to, šiuo metu ir metas nėra labai geras – pasaulinė recesija dar nepasibaigusi, o Lietuva vis dar vaduojasi iš sovietinės praeities“, - sako J.Whittaker, ne vienai kompanijai padėjęs išlaikyti augimą net ir recesijos metu.
Jo manymu, dizaineriai yra gana verslūs žmonės ir jie gali pasėti sėklą, kuri išaugs, kai ekonomika ir verslas ims vystytis. J.Whittakerio teigimu, dizaino industrija veikia gerai, kai rinkoje yra tam tikras „jautrumas dizainui“, t.y. jis kai jis yra vertinamas.
Vesdamas dirbtuves studentams, ne vieną prestižinį apdovanojimą už savo kūrinius pelnęs dizaineris akcentavo, kad produktai ir prekių ženklai kalba ne tik funkcine, bet ir emocine kalba, kurią reikia ir suprasti, ir mokėti pasitelkti savo dizainui.
„Kiekvienas klientas turi prekių ženklą, ir jis jam labai svarbus. Dizaineris gali sukurti produktą, kuris iškreips prekinį ženklą ir jam pakenks, arba gali mąstyti strategiškai ir sukurti kažką, kas suteiks naują „skonį“ prekiniam ženklui“, - sako J.Whittaker. Jo teigimu, bendradarbiaujant dizaineriams ir verslininkams, labai svarbu parengti tinkamą užduotį ir skrupulingai jos laikytis, net 70 proc. projektų žlunga būtent dėl prasto užduoties suformulavimo.
Revoliuciją dizaino srityje, kaip ir kiti ekspertai, J.Whittaker sieja su 3D spausdinimo plėtra , kuri galutiniam vartotojui suteiks galimybę keisti tam tikrų daiktų formą ir juos lengvai pasigaminti pačiam. „Gali įvykti tas pats, kaip ir su skaitmenine fotografija, tačiau profesionalus dizainas nebus nuvertintas, tai tiesiog konkurencinis iššūkis, kuris skatins profesionalus galvoti kitaip ir tobulėti“, - sako įvairių prietaisų kūrėjas, kuris pats labiausiai norėtų kurti medicininės paskirties prietaisų dizainą.
„Dizainas gali padaryti daug gėrio, t. y. atnešti svarbių pokyčių, pakeisti žmonių, turinčių įvairių sveikatos sutrikimų, pvz. diabetą, gyvenimo kokybę. Tai itin svarbu besivystančioms šalims“, - įsitikinęs dizaineris.
James Whittaker turi daugiau nei dvidešimtmečio patirtį produktų ir pakuočių dizaine ir yra dirbęs įvairių šalių agentūrose („Design Bridge“ Olandijos padalinyje, „FrogDesign“ Vokietijos padalinyje; „Fitch“, „Rexam“, „Design Equity“, „Addis“ – Londone). Jo kartu su komanda sukurti produktai yra laimėję net tris prestižinius „RedDot“ apdovanojimus (Merian Scout Navigator – 2008, Qiagen Qiacube centrifuga - 2007, Blomber „baltoji“ technika - 2005), taip pat du “iF” apdovanojimus (Aesculap skeneris – 2008, Nero 7 pakuotė – 2006) ir kt.
„Galbūt mano paskaitos daliai studentų buvo šaltas dušas, bet industrinio dizaino pasaulis nėra šilta ir saugi vieta – bent jau tiems, kurie to tikisi. Manau, kad žinios apie dizaino verslą, dizaino kompanijų tipologiją, karjeros tarptautinėse kompanijose perspektyvas, savęs ir savo darbų pristatymą esamiems ir potencialiems klientams bei prekių ženklų pasaulio dėsnių pagrindai jiems padės išvengti šoko,- šypsosi J. Whittaker, po dvidešimties metų ryžęsis įkurti savo dizaino kompaniją. - Patarčiau visiems, siekiantiems savarankiškumo dizainerio profesijoje, pirmiausia sukaupti patirties. O pradėti reikia dabar“.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!