Visi galvoja, kad jei dirbi sanatorijoje ir dar Palangoje, tai kažkas „vau“. Toli gražu. Jei anksčiau gavau 1000 Lt, tai dar nebuvo visiškai gėda pasakyti, bet ir tai mažai. Bet dabar, kai įvedė eurą, gėda sakyti, kiek uždirbu, nes atlyginimas nė truputį nepakilo.
Sakysite, kad „šone“ papildomai užsidirbti galima? Gal sovietmečiu ir buvo galima, bet privačiame versle – jokiais būdais. Dirbi minutės tikslumu net šventinę dieną, anksčiau namo neišleis, kad ir darbo neturėsi, kokią valandą vis tiek sėdėsi. Nei pasveikins su šventėmis, nei kaip nors paskatins. Esmė ta, kad atlyginimas neatitinka realybės ir pragyvenimo lygio Palangoje.
Pabandykite išsinuomoti mėnesiui butą Palangoje. Tai kainuos visą mano atlyginimą. O kaip mokesčiai ir visa kita? Tiesiog mistika. Na, taip, man pasisekė, kad radau labai labai pigų butą, bet tai – tik laiko klausimas. O kurti ir planuoti ateitį norisi, nes man dar tikrai nedaug metų. Tad viskas atrodo laikina.
Nors mielai gyvenčiau ir dirbčiau šį darbą visą gyvenimą, galvoju apie emigraciją. Kiek pažįstu su medicina susijusių ir svetur išvykusių žmonių, jų užmokesčiai užsienyje labai skiriasi nuo lietuviškų. Tik kalbą reikia pramokti. Patinka šitas kraštas, bet tiesiog neišgyvenu. Jaučiuosi vargšų vargšė, skaičiuoju kiekvieną centą. O būna, kad tenka skolintis. Apie pramogas ir drabužių parduotuves galiu tik pasvajoti. Gerai, kad yra dėvėtų drabužių parduotuvės. Tokia mano kurorto realybė.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Ne paslaptis, kad gyvenimas Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose skiriasi – kitokios ne tik būsto nuomos ar automobilio stovėjimo kainos, bet ir atlyginimai. Kol vienų istorijose minimi 1700 eurų ar „2400 eurų „į rankas“ Vilniuje, kitiems tokie skaičiai atrodo nepasiekiama svajonė. O jums?
Parodykite savo realybę ir be pagražinimų aprašykite savo patyrimus – kiek uždirbate jūs, kokia suma mėnesiui reikalinga Lietuvoje?
Dviems iš Jūsų, nepabūgusiems atvirai papasakoti savo istorijos, padovanosime po dvi knygas – V. Diffenbaigh „Pakelti dangų“ ir C. Eriksson „Dingę“. Siųskite mintis el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Pinigai“ arba spausdami pilką mygtuką čia.