Jei nori užsidirbti ar kažką pasiekti, Anglijoje tai yra tikrai įmanoma, tik reikia daug pastangų ir darbo. Reikia nebijoti už save kovoti ir reikšti savo nuomonę. Aišku, jei ten neturi jokių pažįstamų, vis tiek tenka pradėti nuo darbo fabrike. Iš savo patirties galiu papasakoti, kad yra tokių fabrikų, kur mūsų tautiečiai netgi karaliauja. Viename iš jų buvau ir aš. Jis – mažame miestelyje, daržovių perdirbimo fabrikėlyje. Ten mano draugas gyvena gal 4 ar 5 metus.
Nusprendžiau ten vasarai nuvažiuoti ir aš – padirbėti ir užsidirbti pinigų. Aišku, tikėjausi labai sunkaus ir alinančio darbo. Įsidarbinau agentūroj, kurioje dirbo lietuvė, kuri mane įdarbino per keliolika minučių be jokių klausimų ir t.t. Nuėjęs į fabriką per kelias dienas supratau, kad ten gal 80 proc. dirbančių – lietuviai. Visi kiti – anglai arba užsieniečiai. Dauguma vadovų buvo irgi jau ilgus metus, matyt, dirbantys lietuviai. Ką jūs galvojat – netgi žmonės iš kitų šalių buvo tokie draugiški, kad dirbti reikėdavo tiesiog atsipūtus, kaip ne per kiekvienas atostogas būna.
Aišku, darbus reikėdavo atlikti, tačiau visi tai darė geros nuotaikos ir bendraudami. Būdavo tokių atvejų, kad nesumokėdavo algos, kadangi dirbant per agentūrą, kartais ir „dingsta“ atlygis už kai kurias darbo dienas ir t.t. Bet visada reikia kovoti už save ir aiškintis dėl savo pinigų ir kitų dalykų.
Viskas visada išaiškėdavo: jei kažkoks popierius „neprieidavo“ iki agentūros, buvo išrašomas naujas, nes kad tu dirbai tą dieną, niekas paneigti negali. Taigi, pradedant nuo to pačio fabriko ir kovojant už savo norus ir tikslus, visada gali pasiekti tai, ko nori. Svarbiausia yra tikėti, kovoti, stengtis bei, žinoma, daug dirbti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti savo patirtimi? Galbūt jūs užsienyje turėjote visai kitokios patirties? O gal girdėti pasakojimai apie puikų gyvenimą emigracijoje slepia bėdas, apie kurias nenorima kalbėti? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba čia.